Kur gimė ir augo Šilelis

„Ai būdavo, būdavo iš mūsų šilelio / Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!” – rašė lietuvių literatūros klasikas Antanas Baranauskas poemoje „Anykščių šilelis“ 1859 m.
Laikas, kai langu į pasaulį žmonėms būdavo vos 15 ar 32 cm įstrižainę turintis nešiojamas televizorius „Šilelis“ jau praeityje. Tačiau net ir dabar, praslinkus daugiau nei keturiems dešimtmečiams nuo pirmojo „Šilelio“ pagaminimo, šie televizoriai dėl savo dizaino gali atrodyti gana novatoriškai – ne tik juodos, bet ir baltos, geltonos, raudonos ar žalsvos spalvos. Skambų lietuvišką pavadinimą gavęs gaminys gimė vienoje stambiausių Kauno gamyklų – radijo gamykloje „Banga“. Tačiau ši gamykla žinoma ne tik dėl visų taip pamėgtų „Šilelių“.
Virtualioje parodoje pristatoma Kauno radijo gamyklos „Banga“ istorija, gamykloje gimusi produkcija, o taip pat aptariamas gamyklos kaip savarankaus organizmo mieste fenomenas, jo integravimo(-si) į bendrą miesto infrastruktūrą aspektas bei gamyklos darbuotojų visuomeninis kultūrinis ir sportinis gyvenimas.

Keletas štrichų gamyklos istorijoje

Ši gamykla, iš pradžių vadinta Kauno radijo fabriku, buvo įkurta dabartinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių gatvė Nr. 31) , remiantis 1952 m. vasario 8 d. Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Josifo Stalino potvarkiu. Dar 1953 metais Kauno miesto Žaliakalnio rajone, laikinai Baldų kombinato naudojamame sandėlio pastate, buvo pradėti rekonstrukcijos darbai ir įrengta bazė būsimai gamyklai. Kiek vėliau, 1956–1959 metais, šalia jo buvo pastatyti nauji, keturių aukštų gamybiniai ir administraciniai korpusai Savanorių (tuo metu – Raudonosios Armijos) prospekto Nr. 64 ir Astronomijos gatvės kvartale.

Kauno radijo gamyklos pastatai Žaliakalnyje, XX a. 9 deš. R. Šaknio archyvas
Kauno radijo gamyklos pastatai Žaliakalnyje, XX a. 9 deš. R. Šaknio archyvas

Oficiali Kauno radijo gamyklos gimimo data laikoma 1956 m. birželio 19 diena. Tai diena, kai gamyklos planavimo skyriuje buvo užregistruota pirmoji produkcija – penkių kanalų televizijos kanalų perjungiklis. Tuo metu gamykloje dirbo 400 žmonių.

Kauno radijo gamyklos veiklos pradžioje (1955 m. pab. – 1956 m. pr.) dirbo tik trys cechai (instrumentinis, štampavimo ir surinkimo), keletas laboratorijų bei konstruktorių biuras. Vėliau jų skaičius išaugo iki dvidešimt šešių. Cechuose vykę procesai apėmė visus gamybos etapus – nuo įrankių, reikalingų gamybai, paruošimo iki galutinio rezultato – radiolos, magnetolos ar televizoriaus surinkimo.

Kasmet didėjant išleidžiamos produkcijos kiekiui, gamykla nebeišsiteko turimose patalpose. Tad 1965 m. buvo pradėti Radijo gamyklos filialo statybos darbai Draugystės gatvėje, netoli Dirbtinio pluošto gamyklos. Čia pat įsikūrė 11 aukštų administracijos pastatas, kauniečių neretai vadinamas „pentagonu“. Naujos gamyklos patalpos triskart viršijo Žaliakalnyje įsikūrusiųjų plotą, o joje dirbusiųjų skaičius siekė 10 tūkstančių. Dar apie du tūkstančius žmonių dirbo senosiose gamyklos patalpose Žaliakalnyje ir apie šešis tūkstančius – gamyklos filiale Šiauliuose.

1980 m. Kauno radijo gamyklai buvo suteiktas „Bangos“ vardas (nuo 1990 m. Lietuvos televizijos technikos gamybinis susivienijimas „Banga“). 1993 m. rugpjūtį įmonė privatizuota; jos akcijų įsigijo koncernui „EBSW“ priklausančios investicinės akcinės bendrovės. Žlugus televizorių gamykloms Rusijoje ir Baltarusijoje, „Banga“ prarado rinką televizorių komponentams, tuo pat metu nutrūko užsakymai iš Rusijos karinės pramonės. 1995 m. balandžio 25 d. „Bangai“ buvo paskelbtas bankrotas.

Susijusios parodos

į viršų

Bendraukime