Virtuali paroda „Mikas Petrauskas – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas“ skiriama M. Petrausko 140-osioms gimimo metinėms.

Mikas Petrauskas į mūsų kultūros istoriją įėjo kaip kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos bei operečių autorius, pedagogas, chorų organizatorius ir dirigentas, dainininkas, muzikos propaguotojas, lietuvybės skleidėjas carinės Rusijos okupuotoje Lietuvoje, Peterburge, o vėliau lietuvių išeivijoje JAV. M. Petrauskas sukūrė 2 operas, 17 operečių, daugybę harmonizuotų bei originalių dainų chorui, solistui ir ansambliams. Jo muzikiniai scenos veikalai daug prisidėjo prie lietuvių profesinio operos teatro gimimo ir greito suklestėjimo.

M. Petrauskas gimė 1873 m. spalio 13 d. gražiame Palūšės miestelyje, netoli Ignalinos. Vaikystėje jis girdėjo daug lietuvių liaudies dainų, kurias dainavo motina Juozapota Rastenytė (1851-1924) – geriausia parapijos dainininkė, kilusi iš Antagavės kaimo, arti Palūšės. Tėvas Jonas Petrauskas (1840-1919), kilęs iš Šeduvos, buvo gabus dailidė, mokęsis šio amato Rygoje. Jis buvo ir instrumentų meistras, ir bažnyčios vargonininkas, išmokęs Miką groti vargonais. Penkiolikos metų M. Petrauskas pradėjo vargonininkauti Labanoro, vėliau Obelių, Gervėčių bažnyčiose, mokė muzikos savo jaunesnįjį brolį Kiprą (Obeliuose – ir būsimąjį kompozitorių Juozą Gruodį). Vargonininkaudamas bažnyčiose, jis įvedė lietuviškas giesmes (vietoj lenkiškų), vadovavo orkestrui, platino lietuvišką spaudą. 1898–1899 m. lankė grafų Tyzenhauzų įsteigtą vargonininkų mokyklą Rokiškyje, kurioje dėstė čekų muzikas, Prahos konservatorijos auklėtinis, plačios erudicijos žmogus Rudolfas Liehmannas.

1901-1906 m. M. Petrauskas studijavo Peterburgo konservatorijoje, kur baigė dainavimo klasę pas profesorių Stanislavą Gabelį. Dalyvavo Peterburgo lietuvių draugijų veikloje, dirigavo chorams, dainavo jų rengiamuose vakaruose, pastatė savo pirmąsias operetes („Kaminkrėtys ir malūnininkas“ 1903 m. ir „Adomas ir Ieva“ 1905 m.).

1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje) M. Petrauskas drauge su „Vilniaus kanklių“ draugija pastatė pirmąją lietuvišką operą „Birutė“ (libreto autorius – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis). Opera, skirta mėgėjų atlikimui, neišliko teatro repertuare iki šių dienų, tačiau jos istorinė reikšmė didžiulė – „Birutės“ premjera ir vėlesni jos pastatymai Lietuvoje bei Amerikoje suvaidino labai svarbų vaidmenį lietuvių tautiniame ir kultūriniame atgimime.

Caro žandarų persekiojamas už revoliucinę veiklą, M. Petrauskas turėjo pasitraukti iš carinės Rusijos teritorijos. 1906 m. pabaigoje jis emigravo į Šveicariją. 1907 m. iškeliavo į JAV, kur su pertraukomis gyveno iki 1930 m. 1908 m. M. Petrauskas mokėsi kompozicijos Paryžiaus konservatorijoje bei klausėsi paskaitų Sorbonos universitete. 1911-1912 m. studijavo dainavimą Italijoje, dainavo Italijos operos teatrų spektakliuose, koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje. Lietuvoje dar lankėsi 1920, 1924-1926 m., koncertavo, skaitė paskaitas, statė savo sceninius kūrinius.

Gyvendamas Amerikoje, M. Petrauskas savo įvairiapuse muzikine veikla atliko nepaprastai reikšmingą švietėjišką misiją. M. Petrauskas – plačių interesų, didelės erudicijos, labai taktiškas, jautrus ir nestokojantis humoro žmogus – sugebėjo suburti aplink save Amerikos lietuvių inteligentiją, patraukti jaunus žmones, kelti jų tautinę savimonę. Čikagoje, Brukline, Šenandore, Bostone, Baltimorėje, Detroite ir kituose miestuose jis įsteigė ir vadovavo lietuvių chorams, muzikinėms draugijoms, statė savo operetes, kūrė dainas ir leido jų rinkinius, organizavo lietuviškus vakarus, skaitė paskaitas, rašė straipsnius, koncertavo kaip dainininkas (jo balsas buvo gražaus tembro tenoras). Koncertus dažnai ruošdavo ir kitataučiams, jų programas atlikdavo įvairiomis kalbomis: lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų, italų, anglų, ukrainiečių ir hebrajų. Šie koncertai amerikiečių visuomenėje plačiai išgarsino lietuvių vardą.

Kūrybingiausias gyvenimo tarpsnis (1915-1924 m.) susijęs su Bostonu. Čia jis įsteigė „Gabijos“ draugiją, su jos choru ir solistais pastatė daugiausia savo operečių, taip pat ir antrąją savo operą „Eglė žalčių karalienė“ (1924 m.). 1910 m. Čikagoje įkūręs muzikos mokyklą, pavadinęs ją „Lietuvių muzikos konservatorija“, 1915 m. perkėlė ją į Bostoną. Konservatorija parengė choro vadovų, muzikos mokytojų, dainininkų. Tarp M. Petrausko mokinių yra ir nemažai žinomų Amerikos lietuvių bei Lietuvos muzikų: Antanas Sodeika, Jonas Būtėnas, Marijona Rakauskaitė, Ksaveras Strumskis, Antanas Bačiulis, Ona Pocienė ir daugelis kitų. M. Petrauskas, statydamas savo sceninius veikalus, glaudžiai bendradarbiavo su savo mokiniais.

Vincentas Šlekys (laikraščio „Darbininkų viltis“ redaktorius) rašė libretus jo operetėms. Nadas Rastenis (poetas, vertėjas, teisininkas, M. Petrausko pusbrolis) dalyvavo kaip solistas, režisierius, scenos tvarkytojas, M. Biekša – kaip režisierius. Muzikinėje veikloje talkino ir kiti Amerikos lietuviai – gydytojas Mikas Devenis išleido M. Petrausko dainų rinkinį „Lietuviškos dainos“, dr. Jonas Vitkus padėjo išleisti operos „Birutė“ klavyrą.

1930 m. M. Petrauskas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Mirė 1937 m. kovo 23 d., buvo palaidotas Dusmenų bažnyčios šventoriuje greta tėvų, o 1969 m. jo palaikai perkelti į Vilniaus Rasų kapines.

Parodą parengė muziejininkė Kristina Vaitkūnienė

Susijusios parodos

į viršų

Bendraukime