Ekspozicijos

Adresas: Rotušės a. 15

Darbo laikas: II–VI 10:00–18:00 val.; VII 10:00–16:00 val.

Ekskursijų ir edukacinių programų užsakymas: tel. (8 37) 208 220, el. p. kasa@kaunomuziejus.lt.
Lankymo įkainiai

Kauno rotušė – gyva miesto istorija ir miesto simbolis, kauniečių dar vadinama Baltąja gulbe. Ne tik mėgstama švenčių, jaunavedžių tuoktuvių vieta, bet ir muziejus, kurio pirmoji ekspozicija atidaryta 2015 m. gruodžio 6 d.

 

Kas jūsų laukia Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje?

 

1408 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Kauno miestui suteikus Magdeburgo savivaldos teises, miesto valdžia palaipsniui perėjo į miestiečių renkamos tarybos – magistrato rankas. Čia svarbi vieta teko burmistro pareigybei. XVII–XVIII a. sandūroje Kaune tarybą sudarė 4 burmistrai ir 8–9 tarėjai. Kiekvienas iš burmistrų, savo pareigas ėjusių iki gyvos galvos, tarybai vadovavo pamečiui. Du iš jų savo kabinetus turėjo rotušėje. Būtent burmistro pareigybė buvo laikoma svarbiausia mieste, neretai burmistras vadintas miesto šeimininku. Dirbančių magistrato tarnautojų patogumui, antrosios rotušės rekonstrukcijos metu (XVI a.), bokšto patalpose ir antrame aukšte sienose buvo išmūrytos klozetų kabinos su žemyn einančiais kanalais nuotekoms. Tai leidžia spėti, kur buvo svarbiausių magistrato asmenų kabinetai.

 

1921 m. Kaune įsteigus burmistro pareigybę, juo tapo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis – ryškiausias Lietuvos tarpukario savivaldybininkas, miestui vadovavęs ir jo gerove rūpinęsis iki 1931 m. Jo kadencijos metu Kaunas tapo klestinčiu ir moderniu miestu. Pagal išlikusią darbo kabineto nuotrauką atstatytas burmistro kabinetas, kuriame pristatomi ir kiti tarpukario burmistrai.

2016 m. rugsėjo 29 d. lankytojams buvo atverti miesto rotušės rūsiai. Čia jūsų lauks pažintis su puošniausiais ir daugiausiai simbolikos turinčiais miestietiško interjero elementais – kokliais, iš kurių statytos patalpas apšildančios krosnys ir židiniai. Kokliai, puošti augaliniais, gyvūniniais, antropomorfiniais ir heraldiniais motyvais, yra saviti meno kūriniai ir tuo pačiu miestietiškos realybės – madų, buities – atspindžiai. Kartu tai pagrindinis elementas viduramžių miesto reiškiniams suvokti, liudijantis tradicijas, ryšius bei įvairių kultūrų įtaką. Ekspozicijoje išvysite vieną seniausių plokštinių koklių Kaune, datuojamą XV a. viduriu, puoštą lokio atvaizdų.

 

Kauniečių, gyvenusių prieš kelis šimtmečius, kasdienybė ir Kauno išskirtinumas, atsineštas iš Hanzos miestų sąjungos, atsispindi buitinės keramikos artefaktuose – įvairaus dydžio ąsočiuose, puodynaitėse, bokaluose, keptuvėse, lėkštėse ir net taupyklėse. Jei domitės senąja Lietuvos virtuve, galėsite susipažinti su autentiškais receptais, lengvai pritaikomais ir šiuolaikiniuose namuose.

 

Rotušėje, bokšto rūsyje, mūro skliautu dengta patalpa buvo paversta kalėjimo kamera. Čia išlikusios ypač pavojingiems nusikaltėliams prirakinti skirtų keturių įmūrytų geležinių grandžių dalys. Su XIX a. vidurio grandinių ir antrankių kopijomis galėsite prisirakinti prie sienos taip, kaip anuomet buvo prirakinami nuteistieji.

Miko ir Kipro Petrauskų skyrius

Valstybės teatras. Tautą burianti muzika

Miko ir Kipro Petrauskų skyrius

Kipro Petrausko memorialinis butas

Tautinės muzikos skyrius

Ekspozicijos

Pilies skyrius

Ekspozicijos

Juozo Gruodžio skyrius

Juozo Gruodžio namai

Bendraukime