Paslaugos

Kauno centriniam paštui – 85

Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių Laikinosios Lietuvos sostinės laikotarpio reprezentacinių statinių. 1929–1931 m. juos suprojektavo ir pastatė inžinierius Feliksas Vizbaras (1880–1966). Funkcinio tipo pastate sėkmingai išplėtotos moderniosios architektūros ir „tautinio stiliaus“ idėjos. Nuo pat pirmos dienos rūmai tarnavo visuomenės poreikiams – juose įsikūrusi pašto, telefono ir telegrafo paslaugas teikianti įstaiga veikia iki šiol.
Parodoje pristatomos Kauno centrinio pašto rūmų atsiradimo aplinkybės ir skirtingi jų gyvavimo tarpsniai. Joje demonstruojami nuotraukų, dokumentų, daiktinių eksponatų atvaizdai iš Kauno miesto muziejaus (KMM), Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) fondų ir Stanislovo Sajausko asmeninės kolekcijos.
Parodos formatas: 10 (85×200 cm dydžio) mobilių ištraukiamų stendų (roll-up).
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė (ekspozicijų kuratorė) tel. (8 37) 206 820, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Jonas Vileišis: tarnystė vardan Kauno ir Lietuvos

Jonas Vileišis – iškilus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis Kauno miesto burmistras.
2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau retas žino, kad Kauno, kaip modernaus europinio miesto, pamatus padėjo būtent burmistras J. Vileišis, šias pareigas ėjęs 1921–1931 m. Jo pastangomis miestas iš esmės pakeitė savo veidą. Tuometinė Kauno savivaldybės taryba buvo mišri tautine prasme ir politinėmis pažiūromis, todėl burmistro diplomatiniai gebėjimai itin padėjo derinant skirtingus interesus. Be nuolatinės politinės veiklos J. Vileišis buvo aktyvus visuomenininkas, vadovavęs net keliolikai visuomeninių draugijų, klubų ir organizacijų. Kilnojamojoje parodoje atskleidžiama J. Vileišio kaip Kauno miesto burmistro veikla, signataro, politiko, visuomenininko darbai bei palikimas Kaunui ir Lietuvai.
Parodos formatas: 10 (100×200 cm dydžio) mobilių ištraukiamų stendų (roll-up). Galima naudoti mažesnę parodos versiją iš 6–8 stendų.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė (ekspozicijų kuratorė) tel. (8 37) 206 820, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Visos jos tokios…

Parodoje „Visos jos tokios…“ pristatomos moterys muzikės: Valstybės teatro solistės; Kauno muzikos mokyklos, nuo 1933 m. konservatorijos pedagogės; atlikėjos.
Nuo pat pirmojo Lietuvos operos teatro spektaklio 1920 m. gruodžio 31 d. – D. Verdžio operos „Traviata“ savo kūrybinę veiklą čia pradėjo solistės Adelė Galaunienė, Veronika Podėnaitė, Jadvyga Vencevičaitė. Jos buvo vienos pirmųjų dainininkių, atvykusių į Kauną, neseniai Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos sostinę ir čia pradėjusios savo karjerą operos teatre. Vėliau į operos trupę įsijungė Julija Dvarionaitė, Vladislava Grigaitienė, Marijona Rakauskaitė, Vincė Jonuškaitė, Morta Vaičkienė, Elžbieta Kardelienė, Marija Lipčienė, Juozė Augaitytė, Antanina Dambrauskaitė, Aleksandra Staškevičiūtė ir kt. Visos jos sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Valstybės operoje, koncertavo, gastroliavo geriausiuose pasaulio teatruose.
Būdamos patyrusios solistės, daugelis jų tobulino savo balsą pas žymius to meto Europos vokalo pedagogus. Kiekvienai operos solistei skiriamas vienas pakabinamas stendas, o A. Galaunienei, V. Grigaitienei ir V. Jonuškaitei – po du stendus.
Parodos formatas: 17 skirtingų dydžių (100×130 cm, 100×89 cm, 100×70 cm) plastikinių stendų su skaitmenine spauda, paruoštų kabinimui.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė (ekspozicijų kuratorė) tel. (8 37) 206 820, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius

Paroda „Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius“ kviečia persikelti į tarpukarį ir pasižvalgyti, kaip ir kuo puošėsi to meto kauniečiai. Kauno miesto muziejaus fonduose saugomose fotografijose ir ano meto mados žurnalų puslapiuose matyti ne išskirtinės, garsios Kauno asmenybės (be abejonės, jų tuometėje Laikinojoje sostinėje buvo iš tiesų daug), o eilinis miesto gyventojas – kaip jis atrodė, kuo gyveno, kaip rengėsi. Tai pedagogė M. Šokelytė-Valeikienė, fotografas K. Dudėnas su žmona, grožio salonų savininkai broliai Muraliai, Vailokaičių, Kazlauskų šeimos ir kt.
Parodos formatas: 26 įvairaus dydžio (nuo 25×36 cm iki 70×100 cm) plastikiniai stendai su skaitmenine spauda, paruošti kabinimui – 15 fotografijų ir 11 informacinių tekstų. Tekstai parengti lietuvių ir anglų k.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė (ekspozicijų kuratorė) tel. (8 37) 206 820, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

į viršų

Bendraukime