Paslaugos

Fotografo Stanislovo Lukošiaus parodų ciklas

Ciklą sudaro trys parodos – „Kitokio laiko nuojauta“, „Nemiestiškas miestas“ ir „Kaunas kuriasi“, kurias galima eksponuoti ir kaip vientisą S. Lukošiaus (1906–1997) darbų prezentaciją.

Nors Pramoninės statybos projektavimo institute dirbęs S. Lukošius XX a. šeštajame–aštuntajame dešimtmetyje daugiausia fiksavo miesto architektūrą, suplanavimą, naujas statybas, tačiau jo nuotraukose regime ir gatvėse pulsuojantį gyvenimą, eilinius žmones kasdienėje aplinkoje ir partijos diriguojamuose renginiuose, bažnyčiose ir prie susmukusių lūšnelių. Akivaizdu, kad jam rūpėjo tiek socialinės problemos, tiek nešiuolaikiškas, apnykęs kitų epochų paveldas. Ciklo nuotraukas jungia kaitos ir laikinumo temos, miesto, kurį nusinešė laiko tėkmė, vaizdai.

Parodų ciklo pateikimo formatas: 45 (74×49,5 cm dydžio) fotografijos ant PVC putų plokštės su pritvirtintu pakabinimo mechanizmu.

Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė), tel. 8 620 50352, el. p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Kitokio laiko nuojauta

Paroda priklauso trijų parodų ciklui, skirtam pristatyti fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) archyvą, saugomą Kauno miesto muziejaus fonduose.

Parodai „Kitokio laiko nuojauta“ atrinktos nuotraukos, kuriose dėmesio centre atsiduria ne pastatai ir suplanavimas, bet žmonės, jų sąveika su miesto erdvėmis, kartais pasireiškianti aktyviu dalyvavimu, o kartais – vienišu sąlyčiu su aikštėmis, skverais ar besileidžiančiais laiptais. Čia, anapus ideologinio diktato ir epochos suformuotos kasdienybės šydo, galbūt šiek tiek atsidengia ir gilesnė būtis, kontrastuojanti su vyksmo laikinumu. Praeities ir dabarties santykis verčia aštriau kelti klausimus apie vos keliais dešimtmečiais nutolusią realybę, kurioje miestas staiga ima atrodyti keistas ir neatpažįstamas. Kaip šioje koordinačių sistemoje – užburiančioje, beorėje, saulės nutviekstoje erdvėje – įstrigo mažos žmonių figūrėlės ir kokį vaidmenį jos atlieka?

Parodos pateikimo formatas: 15 (74×49,5 cm dydžio) fotografijų ant PVC putų plokštės su pritvirtintu pakabinimo mechanizmu.

Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė), tel. 8 620 50352, el. p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Nemiestiškas miestas

Paroda priklauso trijų parodų ciklui, skirtam pristatyti fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) archyvą, saugomą Kauno miesto muziejaus fonduose.

XX a. šeštajame–dešimtajame dešimtmetyje Kaune intensyviai projektuoti ir statyti nauji daugiabučių rajonai (Dainavos, Eigulių, Šilainių ir kt.), pramonės ir infrastruktūros objektai, smarkiai keitėsi periferinių Kauno rajonų kraštovaizdis. Parodai atrinktos nuotraukos, liudijančios tuo metu nykstantį, atsitraukiantį „kaimiškumą“, kurį pamažu išstumia nauji miesto elementai. Fotografijose kaimiškasis ir miestiškasis pradai pasireiškia per kontrastų kovą – seni pavidalai tarsi stabteli prieš išnykdami, – kas sukelia savotišką melancholišką ilgesį. Ši paroda prabyla apie miestą ne kaip statiškų fasadų sieną, bet kaip sambūvį, kurio neretai pasigendame.

Parodos pateikimo formatas: 15 (74×49,5 cm dydžio) fotografijų ant PVC putų plokštės su pritvirtintu pakabinimo mechanizmu.

Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė), tel. 8 620 50352, el. p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Kaunas kuriasi

Paroda priklauso trijų parodų ciklui, skirtam pristatyti fotografo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) archyvą, saugomą Kauno miesto muziejaus fonduose.

S. Lukošius ne tik fiksuodavo naujus objektus ir miestovaizdžius, bet ir įamžindavo atskirų kvartalų vaizdus prieš artėjančius pokyčius arba jau vykdant griovimo, atnaujinimo darbus. Parodos pavadinimas – aliuzija į ženklus „Kaunas tvarkosi“, pastaruosius keletą metų pastebimus įvairiose gatvių remonto vietose. Nuotraukose matome panašų Kauno atsinaujinimą 1957–1974 metais: nuo namų griovimo, gatvių tvarkymo darbų iki Vilijampolės tilto perstatymo. Debesų fone iškilęs plakatas su utopiniais pažadais iš TSKP programos ir plazdančiomis sovietinėmis vėliavomis, griaunamo rąstinio trobesio girgždesys ir trupėjimas, aplinkui pasklidęs ant kelio liejamos smalos kvapas… Kažkur čia žiūrovas turėtų pagauti save, skirtingame ir stebėtinai panašiame kaitos ženklu pažymėtame mieste.

Parodos pateikimo formatas: 15 (74×49,5 cm dydžio) fotografijų ant PVC putų plokštės su pritvirtintu pakabinimo mechanizmu.

Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė), tel. 8 620 50352, el. p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Kauno centriniam paštui – 85

Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių Laikinosios Lietuvos sostinės laikotarpio reprezentacinių statinių. 1929–1931 m. juos suprojektavo ir pastatė inžinierius Feliksas Vizbaras (1880–1966). Funkcinio tipo pastate sėkmingai išplėtotos moderniosios architektūros ir „tautinio stiliaus“ idėjos. Nuo pat pirmos dienos rūmai tarnavo visuomenės poreikiams – juose įsikūrusi pašto, telefono ir telegrafo paslaugas teikianti įstaiga veikia iki šiol.
Parodoje pristatomos Kauno centrinio pašto rūmų atsiradimo aplinkybės ir skirtingi jų gyvavimo tarpsniai. Joje demonstruojami nuotraukų, dokumentų, daiktinių eksponatų atvaizdai iš Kauno miesto muziejaus (KMM), Kauno regioninio valstybės archyvo (KRVA), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA), Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) fondų ir Stanislovo Sajausko asmeninės kolekcijos.
Parodos formatas: 10 (85×200 cm dydžio) mobilių ištraukiamų stendų (roll-up).
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė) tel. 8 620 50352, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Jonas Vileišis: tarnystė vardan Kauno ir Lietuvos

Jonas Vileišis – iškilus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis Kauno miesto burmistras.
2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau retas žino, kad Kauno, kaip modernaus europinio miesto, pamatus padėjo būtent burmistras J. Vileišis, šias pareigas ėjęs 1921–1931 m. Jo pastangomis miestas iš esmės pakeitė savo veidą. Tuometinė Kauno savivaldybės taryba buvo mišri tautine prasme ir politinėmis pažiūromis, todėl burmistro diplomatiniai gebėjimai itin padėjo derinant skirtingus interesus. Be nuolatinės politinės veiklos J. Vileišis buvo aktyvus visuomenininkas, vadovavęs net keliolikai visuomeninių draugijų, klubų ir organizacijų. Kilnojamojoje parodoje atskleidžiama J. Vileišio kaip Kauno miesto burmistro veikla, signataro, politiko, visuomenininko darbai bei palikimas Kaunui ir Lietuvai.
Parodos formatas: 10 (100×200 cm dydžio) mobilių ištraukiamų stendų (roll-up). Galima naudoti mažesnę parodos versiją iš 6–8 stendų.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė) tel. 8 620 50352, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Visos jos tokios…

Parodoje „Visos jos tokios…“ pristatomos moterys muzikės: Valstybės teatro solistės; Kauno muzikos mokyklos, nuo 1933 m. konservatorijos pedagogės; atlikėjos.
Nuo pat pirmojo Lietuvos operos teatro spektaklio 1920 m. gruodžio 31 d. – D. Verdžio operos „Traviata“ savo kūrybinę veiklą čia pradėjo solistės Adelė Galaunienė, Veronika Podėnaitė, Jadvyga Vencevičaitė. Jos buvo vienos pirmųjų dainininkių, atvykusių į Kauną, neseniai Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos sostinę ir čia pradėjusios savo karjerą operos teatre. Vėliau į operos trupę įsijungė Julija Dvarionaitė, Vladislava Grigaitienė, Marijona Rakauskaitė, Vincė Jonuškaitė, Morta Vaičkienė, Elžbieta Kardelienė, Marija Lipčienė, Juozė Augaitytė, Antanina Dambrauskaitė, Aleksandra Staškevičiūtė ir kt. Visos jos sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų Valstybės operoje, koncertavo, gastroliavo geriausiuose pasaulio teatruose.
Būdamos patyrusios solistės, daugelis jų tobulino savo balsą pas žymius to meto Europos vokalo pedagogus. Kiekvienai operos solistei skiriamas vienas pakabinamas stendas, o A. Galaunienei, V. Grigaitienei ir V. Jonuškaitei – po du stendus.
Parodos formatas: 17 skirtingų dydžių (100×130 cm, 100×89 cm, 100×70 cm) plastikinių stendų su skaitmenine spauda, paruoštų kabinimui.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė) tel. 8 620 50352, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius

Paroda „Kauno ponios ir ponai: XX a. 3–4 dešimtmečio stilius“ kviečia persikelti į tarpukarį ir pasižvalgyti, kaip ir kuo puošėsi to meto kauniečiai. Kauno miesto muziejaus fonduose saugomose fotografijose ir ano meto mados žurnalų puslapiuose matyti ne išskirtinės, garsios Kauno asmenybės (be abejonės, jų tuometėje Laikinojoje sostinėje buvo iš tiesų daug), o eilinis miesto gyventojas – kaip jis atrodė, kuo gyveno, kaip rengėsi. Tai pedagogė M. Šokelytė-Valeikienė, fotografas K. Dudėnas su žmona, grožio salonų savininkai broliai Muraliai, Vailokaičių, Kazlauskų šeimos ir kt.
Parodos formatas: 26 įvairaus dydžio (nuo 25×36 cm iki 70×100 cm) plastikiniai stendai su skaitmenine spauda, paruošti kabinimui – 15 fotografijų ir 11 informacinių tekstų. Tekstai parengti lietuvių ir anglų k.
Dėl kilnojamųjų parodų eksponavimo kreiptis: Sigita Žemaitytė-Strazdė (ekspozicijų kuratorė) tel. 8 620 50352, el.p. s.zemaityte@kaunomuziejus.lt

į viršų

Bendraukime