Veikla

2019
Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus ekspozicijų išplėtimas papildytosios realybės technologija

2019 m. muziejus vykdo projektą „Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus ekspozicijų išplėtimas papildytosios realybės technologija“ (vadovas dr. Arūnas Puškorius), kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 11 000 Eur.

Sukurta mobilioji programėlė su papildytosios realybės funkcija užtikrins didesnę muziejaus fondų sklaidą, leis įveiklinti muzikinius, statiškus arba plokščius eksponatus, inovatyviai ir patraukliai perteiks lankytojams Lietuvos muzikos istoriją, atskleistų jos vystymosi kontekstą, gerokai išplėstų muziejaus ekspozicijas, didintų jų patrauklumą tiek turinio, tiek formos prasme.

2019
Palapinė, kelionė ir muzika

2019 m. muziejus įgyvendina projektą „Palapinė, kelionė ir muzika“ (vadovė muziejininkė Deimantė Kondrotaitė), kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 2 500 Eur.

Projekto tikslas – inovatyviai ir patraukliai pristatyti muziejaus edukacines veiklas, atskleidžiančias Lietuvos muzikos istorijos procesus ir kultūros paveldą 1–5 klasių moksleiviams, gyvenantiems atokesnėse Kauno apskrities vietovėse.

2018
LEIDINIO APIE JUOZĄ INDRĄ PARENGIMAS IR LEIDYBA

2018 m. muziejus įgyvendino projektą „Leidinio apie Juozą Indrą parengimas ir leidyba“ (vadovė – muziejininkė Kristina Vaitkūnienė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti – knygai su kompaktine plokštele parengti – skirta 4 400 Eur.

Parengta knyga-albumas su kompaktine plokštele „Juozas Indra“ siekta deramai paminėti muziko jubiliejinius 100-uosius gimimo metus, stiprinti tautos kultūrinę atmintį, iškeliant istorinės asmenybės nuopelnus muzikos kūrybos ir atlikimo mene.

2018
LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS EKSPOZICIJOS PRITAIKYMAS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ LANKYTOJAMS

2018 m. muziejus įgyvendino projektą „Lietuvių tautinės muzikos ekspozicijos pritaikymas specialiųjų poreikių lankytojams“ (vadovė muziejininkė Daiva Morkūnienė), kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 5 000 Eur.

Kauno miesto muziejaus vadovaujasi įtraukties politika ir stengiasi sukurti vienodas sąlygas visiems jo lankytojams nepriklausomai nuo socialinio statuso, etniškumo ir kt. kriterijų. Nors 2016 m. ekspozicija buvo sėkmingai atnaujinta, tačiau dar ne visos lankytojų grupės galėjo ja pilnavertiškai ja naudotis. Ypatingai daug sunkumų kilo priimant specialiųjų poreikių lankytojus: akluosius, silpnaregius, turinčius klausos ir judėjimo negalią, autizmu sergančius vaikus.

2017
Leidinio apie Adelę Galaunienę parengimas ir leidyba

Išleista knyga-albumas „Adelė Galaunienė. Archyvai“ atskleidžia kultūros paveldą, saugomą muziejuje, iškelia primirštą istorinę asmenybę bei gaivina tautos kultūrinę atmintį. Leidinyje pristatoma Lietuvos operos solistė, pedagogė, choro dirigentė, kultūros veikėja Adelė Galaunienė (1895–1962). Apie jos gyvenimą ir kūrybinę veiklą pasakoja įvadinis straipsnis ir chronologiškai pateikiama archyvinė medžiaga (nuotraukos, dokumentai ir kt.) iš Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus rinkinių ir eksponatai iš Adelės ir Pauliaus Galaunių namų ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus. Tekstai ir iliustracijų aprašai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.

2016
Eksponato „Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketas“ restauravimas

2014 m. Kauno miesto muziejus, iš privataus asmens, įsigijo itin originalų ir vertingą eksponatą – Paminklinės Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketą. Spėjama, kad maketas galėjo būti pagamintas 1932–1933 m., siekiant surinkti kuo daugiau aukų statomai bažnyčiai arba 1943–1944 m. rengiantis švęsti antrą tautinį eucharistinį kongresą ir minėti tautos prisikėlimo bažnyčios statybų pradžios dešimtmetį. Maketo autorius nustatyti nepavyko.

2016
Interaktyvi istorinė rekonstrukcinė 3D vizualizacija: XV–XX a. Kauno pilies retrospektyva

Vakariniame Kauno senamiesčio pakraštyje – Nemuno ir Neries upių santakoje įsikūrusi Kauno pilis iki šių dienų yra vienas ryškiausių Kauno miestą reprezentuojančių objektų. Tai seniausia mūrinė Lietuvos pilis, kurios liekanos 2002 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o 2007 m. – įtrauktos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

2016
Kauno istorija mažiesiems

Stingant specialių edukacijų mažiesiems miesto gyventojams, Kauno miesto muziejus siekė sukurti jaunosios kartos pomėgius ir lūkesčius atitinkantį bei jų poreikiams ir ugdymui aktualų edukacinį projektą. Juo siekta pateikti edukaciją mažiausiems suvokiama ir priimtina žaidimo forma bei formuoti požiūrį į muziejų kaip į mokslo pažinimui, sklaidai bei populiarinimui draugišką erdvę. Tikima, jog aktyvus įsijungimas į edukacines programas, padeda ugdyti vaikų vystymesi kritiškai svarbius meninės raiškos, socialinius, analitinius bei fizinius gebėjimus.

2015
Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus ekspozicijos atnaujinimas ir pritaikymas vaikams ir jaunimui diegiant inovatyvias technologijas

Kauno miesto muziejaus padalinys – P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (dabar – Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius) – vienintelis muziejus Lietuvoje, reprezentuojantis liaudies muzikinę kultūrą. Muziejaus durys lankytojams buvo atvertos 1985 m. balandžio 26 d., o 2015 metais muziejus minėjo 30-ąsias įkūrimo metines. Muziejaus ekspozicijas, jame vykstančius edukacinius užsiėmimus, renginius lanko įvairaus amžiaus mokinių grupės iš visos Lietuvos, jis mėgstamas tiek lietuvių, tiek ir užsienio lankytojų.

2015 m
Muziejus veža, troleibusas kultūrina

Šiuo projektu buvo suformuotas naujas muziejaus, kaip atviros, prie besikeičiančios visuomenės poreikių, prisitaikančios kultūros institucijos įvaizdis. Informatyvi ir atraktyvi istorinė paroda „Muziejus veža, troleibusas kultūrina” buvo įrengta ne tradicinėje muziejaus erdvėje, bet viename iš I–uoju troleibusų maršrutu (Islandijos pl. – Vaidoto g.) važinėjančiame troleibuse. Tokiu būdu parodą galėjo aplankyti kiekvienas važiuojantis šio maršruto troleibusu. Paroda surengta pasitelkiant Kauno miesto muziejuje saugomą gausų Stanislovo Lukošiaus fondą bei įvairius laikotarpius fiksuojančias fotografijas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

2015
Teminė ekskursija „Kai ponų nėra namie“

Projekto vykdymo laikotarpiu sukurta teminė ekskursija „Kai ponų nėra namie…“, kurioje maloniai leidžia laiką tiek šeimos, tiek ir pavieniai lankytojai bei jų grupės. Jos metu dalyviams pristatomas bei parodomas žymių Lietuvos menininkų Miko ir Kipro Petrauskų namas, pastatytas 1924 m., įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Ekskursija turi vaidybinių elementų: namus aprodo ekonomės rūbais persirengusi edukatorė, kuri papasakoja namo istoriją, apie jame gyvenusius žmones, įdomiai pristato Petrauskų genealoginį medį, pakviečia lankytojus jaukiai prisėsti ir pasiklausyti K. Petrausko įdainuotų archyvinių įrašų, leidžiamų per patefoną bei Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės sukurtų eilėraščių.

Bendraukime