Veikla

20170628

Ekspedicijos rezultatai: į vaizdo laikmenas įrašyti Kęstučio Rudžio pasakojimai apie jo tėvų – kanklių meistro Stasio Rudžio ir kanklininkės Onos Rudienės gyvenimą ir muzikinę veiklą, šeimos kankliavimo tradicijas. Nufilmuotas Kęstučio Rudžio kankliavimas. Aplankyti ir nufotografuoti Rudžių namai Krekenavoje, Krekenavos kapinės, kur palaidoti Ona ir Stasys Rudžiai.

20160427

Ekspedicijos metu nuvykta pas kanklininką, tautosakininką Jaunių Vylių (Marijampolėje). Užrašyti jo pasakojimai. Gauta informacijos apie ansamblių „Kanklės“ ir „Marijampolės kanklinykai“ istoriją, apie meistrus, gaminusius šiems ansambliams kankles, kanklių gamybą atgimimo laikotarpiu, taip pat apie suvalkiečių tradicinio kankliavimo ypatumus. Sužinota apie Jauniaus Vyliaus ir jo neformalių mokinių šviečiamąją veiklą – neformalius tradicinio kankliavimo mokymus Suvalkijos mokyklose, apie kuriuos taip pat planuojama rinkti muziejinę medžiagą.

20150129

Lankytasi pas žymaus žemaičių kanklininko Stanislovo Abromavičiaus dukrą Leonorą Abromavičiūtę (Šilutėje). L. Abromavičiūtė pasakojo apie savo šeimos muzikavimo tradicijas, apie savo tėvą, kurio kankliavimas 1937 m. buvo įrašytas į fonografo volelius. Leonora pasakojo apie skaudžiai jų šeimą palietusią tremtį, kankliavo kūrinius, išmoktus iš savo tėvo, o taip pat – mėgstamas savo jaunystės dainas.

20141020

Ekspedicijos metu lankytasi pas kanklininką Bronių Neniškį (Svėdasai, Anykščių r.). Bronius Neniškis – vienas iš nedaugelio išlikusių kanklininkų, skambinančių dvigubastygėmis kanklėmis, kurios išpopuliarėjo šiame krašte XX a. 3-4 deš. Kanklininkas pasakojo apie kanklių meistrą Juozą Lašą, kanklininkų būrelių kūrimąsi ir jų šviečiamąją veiklą Svėdasų apylinkėse, muzikavimo tradicijas šiame krašte. Bronius Neniškis paskambino dvigubastygėmis kanklėmis, armonika, lūpine armonikėle.

į viršų

Bendraukime