Veikla

2022 metai

Moksleivių tiriamųjų darbų konferencija „Nenugalėtas laisvės troškimas“

Kauno miesto muziejus, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno istorijos centru, tęsia ilgametę moksleivių tiriamųjų darbų, skirtų Kauno istorijai, tradiciją. Kviečiame Kauno miesto ir rajono istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pilietiškumo pagrindų ir menų mokytojus paskatinti 8–12 klasių mokinius tirti Kauno praeitį ir paveldą, o savo tyrimų rezultatus pristatyti viešai.

 

Konferencijos data: 2022 m. gegužės 5 d.

 

Šių metų konferencija „Nenugalėtas laisvės troškimas“ yra skirta Romo Kalantos žūties 50-mečiui paminėti. Okupacinei santvarkai nepaklususio jaunuolio tragiškas ir bekompromisis žingsnis paskatino kitus protesto veiksmams ir mintims. Simboliu tapęs R. Kalantos likimas praveria ilgų okupacijos dešimtmečių istoriją, kai žmonės susidūrė su kraštutiniais iššūkiais ir buvo priversti rinktis įvairias pasipriešinimo formas nuo ginkluotos kovos iki atsisakymo veikti režimo naudai kasdienėse situacijose. Kiekvienoje giminėje būta žmonių, kurie vienaip ar kitaip nepakluso: padėjo partizanams, slapstėsi nuo kariuomenės, dalijosi nelegalia literatūra, užsiėmė nekonformistine kūryba, priklausė religinėms bendruomenėms ir t. t. Jie nemažai dėl to nukentėjo: buvo sekami, tardomi, kankinami, tremiami arba uždaromi į psichiatrijos ligonines.

 

Kviečiame teikti pranešimus, pasirenkant jums įdomiausias temas, susijusias su ginkluotu ir pilietiniu pasipriešinimu, jo priežastimis, siektais ir realiais rezultatais, etine problematika. Galima tiek rekonstruoti ano meto gyventojų pasirinkimus ir likimo vingius, tiek ieškoti aktualių jungčių su šiandiena, kai mūsų regionui vis dar kelia grėsmę nedemokratiniai režimai ir okupacinės kariuomenės. Taip pat bus priimami pranešimai, parengti moksleivių istorinei konferencijai praėjusiais metais, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių nepristatyti.

 

Rengiant pranešimus kviečiame remtis savarankiškai surinkta autentiška medžiaga (artimųjų ir kaimynų prisiminimais, išsaugotais dienoraščiais, nuotraukomis, asmeniniais archyvais, publikuotais šaltiniais) ir ją kontekstualizuojančia istorine informacija (archyvų, mokyklos muziejų, knygų, dokumentinių filmų ir kt.).

 

Tikėtina, kad dalyvavimas konferencijoje paskatins moksleivių domėjimąsi Kauno ir Lietuvos istorija, ugdys jų tiriamuosius ir komunikavimo įgūdžius, sudarys galimybę išgirsti profesionalių istorijos tyrėjų rekomendacijas bei pasirengti kitiems istorijos pažinimo iššūkiams (VDU Kauno istorijos olimpiadai, brandos ar kitų tiriamųjų darbų rengimui, jų pristatymams ir kt.).

 

Numatoma pranešimo trukmė – 10 minučių. Organizatorių ir auditorijos klausimams skiriamos 5 minutės. Moksleivių darbus komentuos ir geriausius pranešimus išrinks Kauno miesto muziejaus bei Vytauto Didžiojo universiteto specialistų grupė. Visi konferencijos pranešėjai ir jų mokytojai gaus dalyvio pažymėjimus, o geriausių pranešimų autoriai – diplomus ir simbolines dovanas.

 

Informaciją apie konferenciją teikia:

Lina Mikalkėnaitė, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė

El. p. l.mikalkenaite@kaunomuziejus.lt, tel. nr. +370 695 16 218

2021 metai

Mokslinė konferencija „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius organizuoja  penktąją muzikos paveldo tyrimams skirtą mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos tema – „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Konferencija vyks nuotoliniu būdu.

 

Konferencijos data: 2021 metų balandžio 9 d. 11 val.

 

2021 metų konferencijos tema pasirinktas 50-metį minėsiantis Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius yra bene labiausiai istorines-politines įtakas pajutusi kūrybinė organizacija. Sovietmečiu Lietuvos kompozitorius jungė 1941 metais įkurta Kompozitorių sąjunga – skėtinė SSRS Kompozitorių sąjungos organizacija, kurios organizacinio komiteto pirmininku buvo paskirtas kompozitorius Juozas Gruodis. 1971 metais Lietuvos kompozitorių sąjunga įsteigė skyrių Kaune. Jis savo veiklą pradėjo vienydamas penkis kompozitorius: Joną Dambrauską (1892–1982), Viktorą Kuprevičių (1901–1992), Vladą Švedą (1934–2012), Algimantą Kubiliūną (g. 1939) ir Giedrių Kuprevičių (g. 1944). Skyriaus veikla apima sudėtingą Lietuvai laikotarpį – sovietmetį, Nepriklausomybės atkūrimą ir naujos valstybės kūrimą.

 

Tačiau dar 1936 metais dalis Lietuvos kompozitorių susivienijo į kūrybinę organizaciją ir prisijungė prie 1922 metais Zalcburge įkurtos Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (angl. International Society for Contemporary Music, ISCM), įsteigdami Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos sekciją. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, šios sekcijos veikla nutrūko. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais veiklą pradėjusių lietuvių kompozitorius vienijusių organizacijų – Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos sekcijos ir savarankiškos LKS – veikla buvo atnaujinta tik 1989 metais.

 

Šiuo metu Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui priklauso kompozitoriai: Algirdas Brilius, Zita Bružaitė, Giedrė Pauliukevičiūtė, Dalia Kairaitytė, Algimantas Kubiliūnas, Giedrius Kuprevičius, Raimundas Martinkėnas, Viltė Žakevičiūtė, ir muzikologai: Darius Kučinskas, Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Alina Ramanauskienė, Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.

 

LKS Kauno skyriaus nariais buvo muzikologė Eugenija Ragulskienė (1924–1990), Vidmantas Bartulis (1954–2020), kompozitorė Daiva Rokaitė-Dženkaitienė (1972–2010). Per penkiasdešimt veiklos metų kiekvienas iš narių įnešė ir tebeneša svarų indėlį į Lietuvos ir Kauno kultūrinį gyvenimą: V. Kuprevičius restauravo Karo muziejaus karilioną ir aktyviai juo koncertavo su G. Kuprevičiumi, D. Kairaitytės pastangomis 1997 metais organizuotas šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“; Kauno muzikinis gyvenimas pristatomas spaudoje, rengiami koncertai, leidžiami leidiniai ir muzikos įrašai.

 

2021 m. balandžio mėnesį Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriuje vyksianti konferencija siekia aktualizuoti Kauno skyriaus kompozitorių kūrybą, muzikologų veiklą, įvykius, lėmusius kultūrinius postūmius, jų atspindžius ir kultūrinį palikimą, saugomą Kauno miesto muziejaus fonduose.

 

Konferencija organizuojama kartu su partneriu – Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriumi.

 

Konferencijos programą galima rasti čia. Pagal konferencijoje skaitytus pranešimus bus rengiamas straipsnių rinkinys.

2020 metai

Moksleivių tiriamųjų darbų konferencija „Žydai Kauno mieste ir regione“

2020 m. vasario 13 d. Rotušės a. 15, Kaunas

 

Kauno miesto muziejus kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno istorijos centru kviečia Kauno miesto ir rajono istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pilietiškumo pagrindų ir menų mokytojus paskatinti 8–12 klasių mokinius tirti Kauno praeitį ir paveldą, o savo tyrimų rezultatus pristatyti konferencijos metu.

 

Šių metų konferencija „Žydai Kauno mieste ir regione“ yra skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Konferencijos organizatoriai lauks darbų, pasakojančių apie Kauno žydų istoriją bei žydiškąjį palikimą mieste, pasitelkiant į pagalbą savo šeimos ar kurio nors giminaičio, kaimyno, namo, gatvės patirtis. Atrenkant dalyvius, pirmenybė bus teikiama pranešimams, paruoštiems remiantis savarankiškai surinkta autentiška medžiaga (rašytiniais šaltiniais, prisiminimais, artimųjų ir kaimynų asmeniniais archyvais).

 

Tikėtina, kad dalyvavimas konferencijoje suaktualins moksleivių domėjimąsi Kauno istorija, ugdys jų tiriamuosius ir komunikavimo įgūdžius, sudarys galimybę išgirsti profesionalių istorijos tyrėjų rekomendacijas bei pasirengti kitiems Kauno istorijos pažinimo iššūkiams (VDU Kauno istorijos olimpiadai, brandos ar kitų tiriamųjų darbų rengimui, jų pristatymams ir kt.).

 

Numatoma pranešimo trukmė – 10 minučių. Organizatorių ir auditorijos klausimams skiriamos 5 minutės. Moksleivių darbus komentuos ir geriausius pranešimus rinks Kauno miesto muziejaus bei Vytauto Didžiojo universiteto kaunistikos specialistų grupė. Visi konferencijos pranešėjai ir jų mokytojai gaus dalyvio pažymėjimus, geriausių pranešimų autoriai – diplomus ir simbolines dovanas.

 

Pranešimų santraukų el. paštu l.mikalkenaite@kaunomuziejus.lt laukiame iki 2020 m. sausio 20 d.!

Konferencija vyks Kauno miesto muziejuje 2020 m. vasario 13 d. (Rotušės a. 15).

 

Informaciją apie konferenciją teikia:

Lina Mikalkėnaitė, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė

El. p. l.mikalkenaite@kaunomuziejus.lt, tel. nr. +370 695 16 218

2019 metai

Kasmetinė mokslinė konferencija „Lietuviškos religinės muzikos paveldas“

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius rengia jau ketvirtąją muzikos paveldo tyrimams skirtą mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos tema – „Lietuviškos religinės muzikos paveldas“.

 

Konferencijos data: 2019 metų balandžio 4 d. (ketvirtadienis), 9.00–16.30 val.

Konferencijos vieta: Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius (K. Petrausko g. 31, Kaunas).

 

2019 metais sukanka 150 metų kompozitoriui, vargonininkui, chorvedžiui Juozui Naujaliui. Ketvirtą kartą rengiamoje Lietuvos muzikos paveldo tyrimams skirtoje konferencijoje kviečiame aptarti ir diskutuoti apie lietuviškos religinės muzikos Lietuvoje ir išeivijoje paveldo problemas, tyrimus, aktualijas.

 

PROGRAMA:

8.30–9.15 Registracija

9.15–9.30 Konferencijos atidarymas

9.30–10.00 „Juozo Naujalio muzikinės veiklos reikšmė šiandien“. Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Kauno miesto muziejus

10.00–10.20 „Teodoro Brazio „Choralo mokykla“ XX a. I pusės pasaulinės grigalistikos kontekste“. Dr. Jonas Vilimas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

10.20–10.40 „Česlovo Sasnausko Requiem e-moll: kontekstai ir atspindžiai“. Rasa Murauskaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

10.40–11.00 „Lietuviška religinė muzika XIX a. –XX a. pradžioje: leidiniai“. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, Kauno miesto muziejus, Kauno technologijos universitetas

11.00–11.20 Kavos pertraukėlė

11.20–11.40 Savitųjų ir universaliųjų bruožų sąveika Lietuvos vargonų mene XX a. pirmoje pusėje“. Dr. Eglė Šeduikytė-Korienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

11.40–12.00 „Iš karo metų (1941–1944) muzikinio gyvenimo kontekstų: „Religinės muzikos valandos“. Dr. Vytautė Markeliūnienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas

12.00–12.20 „XIX a. requiem rankraščiai Vilniaus bibliotekų fonduose: šaltinių apžvalga“. Dr. Laima Budzinauskienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas

12.20–14.00 Pietų pertrauka

14.00–14.20 „Kompozitorius, vargonininkas Julijonas Sinius“. Janina Stankevičienė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

14.20–14.40 „Čikagos marijonų muzikinio gyvenimo likučiai“. Dr. Darius Kučinskas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universitetas

14.40–15.00 „Lietuviška psalmodija šiandien: tarp teorijos ir praktikos“. Živilė Tamaševičienė, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

15.00–15.20 „Sakralumo aspektas šių dienų lietuvių kompozitorių kūryboje“. Renata Marcinkutė Lesieur, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Religinės muzikos centras

15.20–15.40 Kavos pertraukėlė

15.40–16.00 „Lauryno Vakario Lopo religinė kūryba“. Dr. Danutė Kalavinskaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

16.00–16.20 „Donato Zakaro religinės kūrybos chorui išžvalgymas muzikos kalbos sakralumo požiūriu“. Dr. Linas Balandis, Lietuvos muzikos ir teatro akademija

16.20–16.40 „Šventojo Tėvo vizitas Lietuvoje: Muzikinės programos organizavimas ir įgyvendinimas prieš ir per šv. Mišias su Popiežiumi Pranciškumi Kaune 2018 m. rugsėjo 23 d.“. Vita Liaudanskaitė Vaitkevičienė, Kauno šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Šv. Mišių su Popiežiumi Pranciškumi meno vadovė ir vyriausioji dirigentė

16.40 Diskusijos ir pašnekesiai

 

Įėjimas – nemokamas.

Konferencijos darbo pabaigoje numatoma apvaliojo stalo diskusija. Pagal konferencijoje skaitytus pranešimus bus rengiamas straipsnių rinkinys.

 

Informaciją apie konferenciją teikia:

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė

a.ziberkiene@kaunomuziejus.lt, (8 37) 730 163.

Moksleivių tiriamųjų darbų konferencija „Kauno istorijos akiračiai“

2019 m. sausio 31 d. Rotušės a. 15, Kaunas

 

Konferencijos programa

 

Kauno miesto muziejus, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno istorijos centru, atgaivina ilgametę moksleivių tiriamųjų darbų, skirtų Kauno istorijai, tradiciją. Kviečiame Kauno miesto ir rajono istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pilietiškumo pagrindų ir menų mokytojus paskatinti 8–12 klasių mokinius tirti Kauno praeitį ir paveldą, o savo tyrimų rezultatus pristatyti viešai.

 

Organizatoriai tiki, kad šalies ir Europos praeities atvėrimas įmanomas tik pradedant nuo asmeninių „mažųjų istorijų“, todėl labai laukiami darbai, pasakojantys Kauno istoriją pasitelkiant į pagalbą savo šeimos ar kurio nors giminaičio, namo, gatvės patirtis. Atrenkant dalyvius pirmenybė bus teikiama pranešimams, paruoštiems remiantis savarankiškai surinkta autentiška medžiaga (rašytiniais šaltiniais, prisiminimais, artimųjų ir kaimynų asmeniniais archyvais).

 

Tikėtina, kad dalyvavimas konferencijoje suaktualins moksleivių domėjimąsi Kauno istorija, ugdys jų tiriamuosius ir komunikavimo įgūdžius, sudarys galimybę išgirsti profesionalių istorijos tyrėjų rekomendacijas ir taip pasirengti kitiems Kauno istorijos pažinimo iššūkiams (VDU Kauno istorijos olimpiadai, brandos darbui, kitiems tiriamųjų darbų pristatymams ir kt.).

 

Numatoma pranešimo trukmė – 10 minučių. Organizatorių ir klausytojų klausimams skiriamos 5 minutės. Moksleivių darbus komentuos ir geriausius pranešimus rinks Kauno miesto muziejaus ir Vytauto Didžiojo universiteto kaunistikos specialistų grupė. Visi konferencijos pranešėjai ir jų mokytojai gaus dalyvio pažymėjimus, geriausių pranešimų autoriai – diplomus ir simbolines dovanas.

 

Informaciją apie konferenciją teikia:

Inga Puidokienė, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja

i.puidokiene@kaunomuziejus.lt, +370 617 35501 arba +370 (37) 206 820

2018 metai

Kauno miesto muziejus kviečia registruotis į mokslinę-praktinę konferenciją „Muziejaus reprezentacija ir veiklos viešinimas“

Konferencijos data: 2018 metų lapkričio 16 d. (penktadienis).

Konferencijos vieta: Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius (L. Zamenhofo g. 4, Kaunas).

 

Penktoji kasmetinė konferencija skirta laikmečio iššūkius atliepiančiai viešosios komunikacijos problematikai. Konferencijos dalyviai – muziejų vadovai, už viešuosius ryšius atsakingi atminties institucijų darbuotojai, prie muziejaus įvaizdžio kūrimo prisidėję kūrybinių industrijų specialistai – savo pranešimuose aptars įvairius muziejų pristatymo viešojoje erdvėje aspektus: nuo bendro muziejaus įvaizdžio formavimo iššūkių iki netradicinių viešosios komunikacijos sprendimų.

 

Klausytojus kviečiame registruotis iki lapkričio 12 d. (vietų skaičius ribotas)

Kontaktinis telefonas: tel. (8 37) 73 24 98

El. paštas: n.andriuskeviciute@kaunomuziejus.lt

 

PROGRAMA

9.30–10.00     Dalyvių registracija

10.00–10.20   Konferencijos atidarymas

10.20–10.40   „Muziejus kaip prekės ženklas“. Milda Ivanauskienė, MO muziejus, direktorė.

10.40–11.00   „Kauno rajono muziejaus įvaizdžio formavimas (atvejo analizė)“. Zigmas Kalesinskas, Kauno rajono muziejus, direktorius.

11.00–11.20   Kavos pertraukėlė.

11.20–11.40   „Muziejus, kino teatras ar McDonald‘s? Pakalbėkime apie naująjį ženklą“. Artūras Bulota, agentūra BÜRO, kūrybos direktorius.

11.40–12.00   „Kultūrinės veiklos viešinimas: iššūkiai ir laimėjimai“. Romena Čepauskienė, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.

12.00–13.20   Pietūs

13.20–13.40   „Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ veiklos viešinimas (2016-2018)“. Agnė Vitartaitė, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Kultūros, turizmo projektų ir viešųjų ryšių specialistė.

13.40–14.00   „Ryšių su bendruomene kūrimas už muziejaus ribų“. Rasa Gražytė-Bernotienė, Jurgita Jasevičienė, Marijampolės kraštotyros muziejus, vyresn. muziejininkės.

14.00–14.20   Kavos pertraukėlė.

14.20–14.40   „Netradiciniai viešosios komunikacijos sprendimai: projekto „Vardai“ atvejis“. Neringa Latvytė-Gustaitienė, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Istorijos tyrimų skyriaus vedėja / VU Komunikacijos fakultetas, doktorantė.

14.40–15.00   „Komunikacijos praktikos: kas, ką, kaip, kur ir kam?“. Aurelija Gervickaitė, Kauno miesto muziejus, komunikacijos koordinatorė.

15.00–15.30   Diskusija ir konferencijos uždarymas.

Mokslinė konferencija „Valstybingumo ženklai Lietuvos muzikiniame pavelde“

2018 m. kovo 23 dieną, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (K. Petrausko g. 31) vyko mokslinė konferencija „Valstybingumo ženklai Lietuvos muzikiniame pavelde“. Tai jau trečia Kauno miesto muziejuje organizuojama konferencija, skirta muzikinio paveldo tyrimui, išsaugojimui ir sklaidai. Pirmųjų dviejų konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai publikuoti straipsnių rinkinyje „Lietuvos muzikos paveldo tyrimai. Rinkiniai. Asmenybės. Tarpdalykinęs sąsajos“.

 

Konferencijos rengėjai, pasitikdami Lietuvos Valstybingumo šimtmetį, ragino atsigręžti ir naujai permąstyti įvairius istorijos ir kultūros aspektus, patyrinėti kaip valstybingumo idėja buvo ir yra perteikiama muzikoje. Muziejininkai, universitetų tyrėjai, archyvų, bibliotekų specialistai buvo kviečiami diskutuoti įvairiais šios temos rakursais: kaip valstybingumo simboliai kito muzikos pavelde įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiais? Kokie valstybingumo ženklai randami kitų Lietuvoje gyvenančių tautų muzikos pavelde? Kaip tai buvo svarbu, kaip tai veikė ir ar tebeveikia visuomenės pilietiškumą? Kokie valstybingumo ženklų panašumai ir skirtumai randami lyginant Lietuvos ir kitų šalių muzikos paveldą?

 

Konferenciją pranešimu „Lietuvos ilgesio natos lietuvių autorių muzikoje“ pradėjo kompozitorė Zita Bružaitė (Kauno technologijos universitetas ), tyrimo objektu pasirinkusi kelių skirtingų kartų lietuvių profesionaliąją muziką. Teigdama, kad „ideologinių rėmų, išeivijos, atgimimo laikmečio ir vis labiau globalizuoto pasaulio vaizdinyje įspausti garsiniai valstybingumo ženklai gali būti perskaityti kaip tiesioginė ir aiški nuoroda arba išreikšta ne taip matomai, t. y. užuominomis, metaforomis“, autorė pristatė kaip valstybingumo atramomis išliko chorinės muzikos kūriniai, kaip ne mažiau svarbūs yra simboliai instrumentinėje muzikoje „su liaudies muzikos įterpiniais, rituališkai lėtais procesais, ilgesingais Lietuvos gamtą reflektuojančiais kūrinių pavadinimais.“ Autorė pastebėjo, jog jau kelis dešimtmečius prieš Tautinį atgimimą buvo brandinamos naujos kūrybinės idėjos, o dabartinis Lietuvos garsovaizdis „įsilieja į globalaus, subendrinto skambesio akvatorijas.“

 

Dr. Svetlanos Barkauskas (Lietuvos kompozitorių sąjunga) pranešimas „Lietuvos idėja Vytauto Barkausko sovietmečio laikotarpio kūryboje“ buvo skirtas dar Pirmoje Lietuvos Respublikoje gimusio ir valstybės aneksiją patyrusio kompozitoriaus Vytauto Barkausko muzikai, kurioje laisvė, tiesa, viltis, tikėjimas, kovos motyvas, kaip rezistencijos ir nepasidavimo išraiška yra autoriaus semantinės konstantos. Autorė pranešime nagrinėjo V. Barkausko chorinius kūrinius: baladę mišriam chorui a cappella „Laisvė“ op. 28 (1971); dainą mišriam chorui a cappella „Lietuva“ op. 35 (1973); poemą mišriam chorui, skaitovui ir orkestrui „Vienintelė“ op. 64 (1981);  dainą baritonui ir moterų chorui „Kova už tiesą“ (1984), oratoriją „Viltis“ dviem mergaičių chorams, penkiems solistams ir vargonams op. 89 (1988), jų patriotinius tekstus, simbolius/vaizdinius instrumentinėje kūryboje, kūrinių atlikimo, įrašymo aplinkybes ir pasekmes.

 

Dar platesnį temos rakursą nagrinėjo sociologas Jonas Oškinis (VšĮ „Gražinkime Kauną“) pranešime „Valstybingumo simboliai Atgimimo epochos Lietuvos roko muzikoje“.  Jis pristatė roko muzikos kitimą nuo XX a. 7 deš., parodydamas kaip keitėsi roko muzikos simboliai, prasmės ir siekiai, iš sunkiojo roko mistinių simbolių perėję į dabarties, valstybės, jos socialinę santvarkos kritikavimą. Lietuvoje, kaip ir Estijoje ir Latvijoje, roko muzikoje atsirado abejonės sovietiniu valstybingumu, drąsiai skambėjo ironiški vertinimai, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę valstybingumo sąvoka roko muzikoje pasikeitė.

 

Violetos Aleknienės (Kupiškio etnografijos muziejus) pranešime „Rytų Aukštaitijos liaudies muzikantas Jurgis Stankevičius arba nesudainuota daina prie Vidugirių miško“ detaliai pristatė žymaus Kupiškio krašto liaudies muzikanto, muzikos instrumentų meistro, dainininko, partizano ir tremtinio Jurgio Stankevičiaus gyvenimą, jo palikimo išsaugojimą.

 

Muzikologė Rūta Skudienė (muzikos įrašų leidykla „Semplice“) pranešime „Kauno mažosios scenos artistai – lietuvių populiariosios muzikos ištakos XX a. 3–4 deš.“ aptarė ryškiausius to meto Lietuvos pramoginės muzikos kūrėjus, kolektyvus, solistus ir užsienio gastroliuotojus, technikos pažangos, greičio ir nuotolių įveikimo rekordų, atvirumo pasauliui, besivystančios miestų struktūros įtaką, muzikos prieinamumą įvairių socialinių sluoksnių bei išsilavinimo žmonėms.

 

Kai kurie išlikę liturginiai grigališkojo choralo giesmynai, kilę ir priklausę LDK vienuolynams ar bažnyčioms pasižymi įdomiais požymiais, kurie liudija tam tikrą ne tik bažnytinę ir liturginę tradiciją, bet ir su valstybės raida susijusius žymas. Pastarąsias liudija kai kuriems šventiesiems skirtos giesmės. Dr. Jonas Vilimas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pranešime „Savi ir svetimi valstybingumo ženklai liturginiuose XVII–XVIII a. LDK giesmynuose“ pristatė senųjų ir naujesniųjų šventųjų atvejus grigališkojo choralo giesmynuose, kilusiuose ir priklausiusiuose LDK vienuolynams ir bažnyčioms, nagrinėjo giesmes, skirtas Abiejų Tautų Respublikos, vėliau net ir Švedijos šventiesiems globėjams.

 

Savivoką stiprino pirmiausia lietuvių liaudies muzikos įrašai. Tačiau lygia greta pasirodė ir pirmieji lietuviškos profesionaliosios muzikos įgrojimai, kurie ypač aiškiai liudijo ryžtą atkurti Lietuvos valstybę. Svarbu ir tai, jog net ir po 1918 m. Nepriklausomybės deklaracijos lietuviški muzikos įrašai ir toliau vaidino reikšmingą rolę įtvirtinant valstybės statusą ir piliečių sąmoningumą.  Prof. dr. Darius Kučinskas (Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universitetas) pranešime „Senųjų garso įrašų vaidmuo kelyje į Nepriklausomybę“ aptarė visų tipų senuosius lietuviškus garso įrašus: vaško volelius, perforuoto popieriaus ritinėlius bei šelako plokšteles, tautiškumo ir valstybingumo apraiškas nagrinėjo geografiniu, žanriniu, teminiu ir istoriniais požiūriais, konstatavo, kad valstybingumo ženklai senuosiuose garso įrašuose pasireiškia dviem būdais – tiesioginiu ir netiesioginiu. Netiesioginiam būdui daugiau charakteringas bendražmogiškųjų moralinių ir estetinių vertybių puoselėjimas. Tiesioginiu būdu valstybingumo ženklai atsispindi įgarsinant Lietuvos himną, patriotines dainas bei giesmes, istorinėms asmenybėms ir įvykiams skirtais kūriniais. Lygindamas senuosius muzikos įrašus, vaidinusius reikšmingą rolę valstybės statuso įtvirtinime ir piliečių sąmoningumą. su dabartiniais įrašais, pastebėjo akivaizdų garso įrašų vaidmens/rolės valstybės gyvenime praradimą ir įgrotų kūrinių tematikos menkavertiškumą.

 

Konferenciją baigė muzikologė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė (Kauno miesto muziejus, Kauno technologijos universitetas) pranešimu „Lietuvybės ženklai muzikos leidinių antraštėse XIX–XX a. pr.“, kuriame pristatė muzikinių leidinių antraščių kitimą nuo XIX a. iki XX a. pr. Muzikos leidinio viršelis – tai kūrinio, autoriaus ir leidėjo „vizitinė“ kortelė, pirmas dalykas, kurį pamato būsimas pirkėjas ir kuris visą tolimesnį savo egzistavimo laidą išsaugo to meto kultūrinę ir emocinę informaciją. Studijuojant Lietuvos muzikos istoriją yra svarbūs lietuvybės ženklai visuose muzikos leidiniuose – tiek lietuviškuose, tiek išleistuose kitomis kalbomis. Šie ženklai buvo svarbūs tiek lietuvybės puoselėjimui, tiek lietuvybės skleidimui Europoje.

 

Detaliai su konferencijos pranešimų pagrindu parengtais straipsniais bus galima susipažinti rengiamame straipsnių rinkinyje.

Konferencijos organizatorė – Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

 

2017 metai

Konferencija „XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos veikėjai ir jų memorialinio palikimo išsaugojimas“

2017 metų kovo 31 dieną Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje įvyko konferencija „XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos veikėjai ir jų memorialinio palikimo išsaugojimas“. Tai – antroji muziejaus konferencija, skirta muzikinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos tyrimams. Šių metų konferencijos tikslas buvo aptarti XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos veikėjų ir memorialinio palikimo išsaugojimą, įvairias memorialinio-muzikinio palikimo formas, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, eksponavimo bei sklaidos galimybes ir problemas. Rengėjai kvietė konferencijoje dalyvauti, skaityti pranešimus ir diskutuoti konferencijoje muziejininkus, universitetų tyrėjus, archyvų, bibliotekų specialistus, kitus suinteresuotus asmenis.

Į organizatorių kvietimą atsiliepė devyni tyrėjai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Rokiškio krašto muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Konferencijos posėdžius moderavo Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus ilgametė muziejininkė ir rinkinio saugotoja Vida Bingelienė.

Konferenciją pranešimu „Muzikos technologijos ir pirmieji garso įrašai Lietuvoje“ pradėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas Vytautas Kederys. Jis apžvelgė garso įrašymo technologijų raidą pasaulyje ir Lietuvoje, nagrinėjo pirmuosius garso įrašus Lietuvoje bei lietuvių muzikos įrašus Jungtinėse Amerikos Valstijose, apžvelgė šių garso įrašų saugojimo, skaitmenizavimo ir triukšmų valymo problemas.

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė pranešime „XX a. I pusės lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistrų palikimo išsaugojimas“ pristatė problemas, su kuriomis susiduria XX a. pradžios muzikos instrumentų tyrėjai. Pasak L. Lukenskienės, KMM LTMI skyriuje ir kituose Lietuvos muziejuose saugomi senieji liaudies muzikos instrumentai, pagaminti XIX–XX a. pr., apie kurių autorius žinių yra labai nedaug. Daugiausiai žinių išlikę apie kanklių meistrus, tuo tarpu kitų muzikos instrumentų meistrų dažnai težinomos tik pavardės. Šiuo metu stengiamasi „lopyti“ šias spragas, renkant atsiminimus, duomenis, kuriuos dar tebegalima surinkti apie šiuos meistrus.

 

Deja, konferencijos dalyviai neišgirdo negalėjusios atvykti Rokiškio krašto muziejaus atstovės Giedrės Spundzevičienės pranešimo „Rudolfo Lymano pedagoginė ir muzikinė veikla Rokiškyje“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos muzikologas ir Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Darius Kučinskas pranešime „Jonas Žemaitis ir lietuviška muzika pianolai“ pristatė (vis dar) mažai tyrinėtą lietuvių muzikinio paveldo dalį – lietuviškos muzikos įrašus pianolai (mechaniniam pianinui) bei daugiausiai šioje sferoje nuveikusio Jono Žemaičio palikimą. Lietuviška muzika pianolai – šiuo metu vienas pagrindinių dr. D. Kučinsko tyrimų objektas.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė pranešime „Adelės Galaunienės memorialinis palikimas“ pristatė vienos pirmųjų Valstybės teatro solisčių, chorvedės, visuomenininkės Adelės Galaunienės palikimą, saugomą muziejaus fonduose. Šiuo metu spaudai rengiamas K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės leidinys apie Adelę Galaunienę.

Dr. Virginija Unguraitytė-Levickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pranešime „M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec eskizai: redagavimo teorija ir praktika“  pristatė M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui rankraščių dešifravimo aspektus, šių kūrinių redagavimo ir publikavimo problematiškumą, analizavo variacijų Sefaa Esec rankraščio ir visų iki šiol publikuotas redakcijas, pateikė savo įžvalgas.

Dr. Laima Bucevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas) pranešime „Choro dirigento Albino Petrausko muzikos leidinių kolekcijos ypatybės ir specifika“ pristatė Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai perduotą choro dirigento Albino Petrausko kolekciją bei rečiausius ir įdomiausios jos eksponatus.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus muziejininkė Janina Stankevičienė pranešime „Mykolo Bukšos (1869–1953) memorialinis rinkinys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Ką žinome ir ką galėtume žinoti“ pristatė įdomiausius eksponatus iš dirigento, kompozitoriaus Mykolo Bukšos rinkinio, saugomo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė (Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyrius / Kauno technologijos universitetas) pranešime „Lietuva, lietuviai, žemaičiai Albert Sowinski knygoje „Słownik muzykòw polskich“, Paryžius, 1874“ aptarė knygos-enciklopedinio žinyno išleidimo aplinkybes, turinį, akcentavo su Lietuva ir lietuviais susijusius faktus, asmenis.

Konferencijos pabaigoje jos organizatorė muziejininkė A. Strazdaitė-Ziberkienė apibendrino konferenciją, padėkojo pranešėjams už darbą ir pakvietė juos dalyvauti kitoje muzikos paveldui skirtoje konferencijoje.

2016 metai

„Šiuolaikinės technologijos ir muziejinės informacijos perteikimas: galimybės ir praktinis jų realizavimas“

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius rengia kasmetinę mokslinę-praktinę konferenciją „Šiuolaikinės technologijos ir muziejinės informacijos perteikimas: galimybės ir praktinis jų realizavimas“. Kviečiame muziejininkus, šiuolaikinių ekspozicijų įrengimo patirtį turinčių gamybinių įmonių bei įmonių prekiaujančių specializuota vaizdo – garso aparatūra atstovus pasidalinti gerąja patirtimi, sukaupta diegiant skaitmenines technologijas į muziejinio darbo praktiką.

Konferencijos data: 2016 metų lapkričio 10 d. (ketvirtadienis).

Konferencijos vieta: KMM Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus „Akmeninė salė“ (Zamenhofo g. 4, Kaunas).

Specializuotos audiovizualinės įrangos panaudojimas kuriant šiuolaikiškas muziejines ekspozicijas šiandieną tapo įprastine Lietuvos muziejų gyvenimo norma. Juolab, kad moderniųjų skaitmeninių technologijų galimybės bei techninių priemonių pasiūla auga neįtikėtinai sparčiai, o tikslingi projektiniai kvietimai leido bent daliai muziejų ja apsirūpinti. Tačiau drįstame klausti – ar perteikiant muziejinę informaciją lankytojui mūsų muziejai geba pilnai išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes?

Siekdami surasti atsakymą konferencijos organizatoriai kviečia muziejininkus, šiuolaikinių ekspozicijų įrengimo patirtį turinčių gamybinių įmonių bei įmonių prekiaujančių specializuota vaizdo – garso aparatūra atstovus pasidalinti gerąja patirtimi, sukaupta diegiant skaitmenines technologijas į muziejinio darbo praktiką. Ir, geranoriškai nusiteikus, padiskutuoti, kokias galimybes šiuolaikinės technologijos suteikia muziejams ir kaip tinkamai jas išnaudoti. Kas turėtų dominti muziejininkus? Kaip nepasiklysti marketinginiuose prekybininkų ir gamintojų siūlymuose? Kuo mes jau galime pasigirti ir apie ką vis dar svajojame? Kaip integruoti skaitmenines technologijas taip, kad jos padėtų suprasti muziejaus ekspoziciją, tačiau neužgožtų muziejinių eksponatų? Ir kitais aktualiais klausimais.

Konferencijos darbo pabaigoje numatoma apvaliojo stalo diskusija. 2017 m. pagal konferencijoje skaitytus pranešimus ketinama parengti straipsnių rinkinį.

Pranešimų temas ir tezes siųsti iki 2016 spalio 1 d. Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus vedėjui Arūnui Vaicekauskui el. paštu: a.vaicekauskas@kaunomuziejus.lt. Telefonas pasiteirauti (8 37) 222 464.

„Muzikinio paveldo išsaugojimas ir sklaida Lietuvos muziejuose“

2016 m. balandžio 14 d. KMM M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje įvyko konferencija „Muzikinio paveldo išsaugojimas ir sklaida Lietuvos muziejuose“.

Konferencijos tikslas – aptarti muzikinio paveldo Lietuvos muziejuose išsaugojimo ir sklaidos uždavinius, formas, veiklų atgarsius, muzikinio paveldo eksponatus bendrame muziejaus rinkinio kontekste.

Lietuvoje yra tik keletas muziejų, kurių pavadinime aiškiai nurodomas tikslas kaupti Lietuvos muzikinį paveldą, tačiau daugelyje Lietuvos muziejų galime rasti su muzika susijusių eksponatų. Įvairiuose muziejuose saugomi ir eksponuojami su muzikiniu paveldu susiję eksponatai. Muzikinis paveldas – tai ne tik muzikos instrumentai, bet ir muzikos kūrinių rankraščiai, spausdintos gaidos, koncertų, operų programos, muzikų laiškai, užrašai, memorialiniai daiktai – viskas, kas teikia informacijos apie asmenį, objektą, įvykį. Muzikinio paveldo eksponatų tyrimas reikalauja atitinkamos kompetencijos, jie sunkiai eksponuojami, ne visuomet sulaukia laukiamo visuomenės dėmesio. Su kokiomis problemomis susiduria muzikos paveldo eksponatus saugantys, tiriantys ir juos pristatantys muziejai? Kokią prasmę ir svarbą muziejuose saugomi Lietuvos muzikinio paveldo objektai turi šiuolaikiniam lankytojui – tiek vietiniam, tiek užsieniečiui? Kokius naujus būdus sukuria muziejai norėdami įdomiau pristatyti eksponatus ar įvykius? Šiuos ir kitus klausimus aptarė susirinkę konferencijos dalyviai.

Į organizatorių kvietimą atsiliepė 13 autorių iš dešimties muziejų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų.

Konferencijos posėdžius moderavo Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus ilgametė muziejininkė ir rinkinio saugotoja Vida Bingelienė.

Konferenciją pranešimu „M. K. Čiurlionio muzikinio paveldo saugojimas ir sklaida Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ pradėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas prof. dr. Darius Kučinskas. Jis kalbėjo apie M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių rankraščių muziejuje saugojimą ir atliktus tyrimus, aptarė autografų nustatymo problemas.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė pranešime „XIX a. gaidos Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus rinkinyje“ pristatė muziejaus rinkinyje saugomas XIX a. gaidas atskirai išskirdama su Oginskių muzikiniu paveldu susijusius rankraščius ir spausdintas gaidas.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė Janina Stankevičienė pranešime „Puantų istorijos. Iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ pristatė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomus XX a. pirmos pusės baleto šokėjų puantus, papasakojo kaip jie pateko į muziejaus fondus.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ ekskursijų vadovė Rima Binkienė pranešime „Muzikontai Biržų dvaro… derino skripkas, dūdavo…“ pristatė muziejuje saugomą gausų muzikos instrumentų rinkinį, apžvelgė kaip šie instrumentai eksponuojami, kokias emocijas lankytojui sukelia tik eksponuojamas instrumentas ir kokias – gyvai skambantis instrumentas.

Žemaičių muziejus „Alka“ Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis pranešime „Žemaičių vyskupystės muziejaus kultūrinio diskurso vizija ir muzikinis paveldas“ nagrinėjo muziejuje esančių eksponatų, muziejaus erdvių, garsų ir net kvapų poveikį lankytojui atsižvelgiant į kiekvieno lankytojo asmeninį santykį su patiriamais dalykais.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė, Teatrologijos katedros docentė dr. Ina Pukelytė pranešime „Jidiš teatras Lietuvoje: operetė ir jos atlikėjai“ pristatė jidiš teatrų tarpukario Lietuvoje repertuaro ypatybes, vaidintojus, muzikantus, spaudos atsiliepimus, lygino Kauno jidiš teatrų ir Europos bei Amerikos teatrų procesus.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai edukatorius, vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas pranešime „Vargonai, klavesinas ir kiti istoriniai instrumentai Valdovų rūmuose – nuo iliustruojančio eksponato iki muzikinio atlikimo koncertinėje ir edukacinėje aplinkoje“ kalbėjo apie autentiškų renesansinių ir barokinių instrumentų trūkumą Lietuvos muziejuose bei istorinių instrumentų rekonstrukcijų ir kopijų panaudojimą ekspozicijose, edukacijose, koncertuose.

B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus „Beatričės namai“ (Vilniaus memorialinių muziejų direkcija) vyr. fondų saugotoja Renata Minkevičienė pranešime „Beatričės muzikos skrynią pravėrus“ kalbėjo apie asmenybės atstovavimo subtilumus, pristatė žymios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės plokštelių fondą.

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė pranešime „Etninės muzikos išsaugojimas ir sklaida KMM Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje“ pristatė muziejuje vykdomus etninės muzikos renginius, pagrindines šių renginių lankytojų grupes, jų pastebėjimus.

Bažnytinio paveldo muziejaus projektų vadovė Livija Salickienė pranešime „Interaktyvių priemonių panaudojimas muziejų ekspozicijose. Bažnytinio paveldo muziejaus programėlė „Vargonai: grok ir sužinok“ pristatė edukacinę programėlę „Vargonai: grok ir sužinok!“, skirtą geriau susipažinti su muziejuje eksponuojamais senoviniais vargonais.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė pranešime „Muzikinis paveldas leidiniuose iš muziejaus rinkinių“ pristatė muziejaus išleistus leidinius, pristatančius žymiausių XX a. lietuvių muzikų – Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Miko Petrausko, Stasio Šimkaus, Juozo Babravičiaus, Antano Kučingio – palikimą.

Konferenciją užbaigė Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus edukatorė Jurgita Ragaišienė interaktyviame pranešime eksplozijose „Muzikinio paveldo sklaida per edukacines programas bei temines ekskursijas KMM M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje“. Ji supažindino su muzikinį paveldą pristatančiomis edukacinėmis programomis bei edukacinėmis priemonėmis.

A. Strazdaitė-Ziberkienė apibendrino konferenciją, padėkojo pranešėjams už darbą, pakvietė juos dalyvauti kitoje muzikos paveldui skirtoje konferencijoje.

Konferencijos organizatorė – KMM M.ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

į viršų

Bendraukime