Veikla

2018 metai

Mokslinė konferencija „Valstybingumo ženklai Lietuvos muzikiniame pavelde“

2018 m. kovo 23 dieną, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje (K. Petrausko g. 31) vyko mokslinė konferencija „Valstybingumo ženklai Lietuvos muzikiniame pavelde“. Tai jau trečia Kauno miesto muziejuje organizuojama konferencija, skirta muzikinio paveldo tyrimui, išsaugojimui ir sklaidai. Pirmųjų dviejų konferencijų pranešimų pagrindu parengti straipsniai publikuoti straipsnių rinkinyje „Lietuvos muzikos paveldo tyrimai. Rinkiniai. Asmenybės. Tarpdalykinęs sąsajos“.

 

Konferencijos rengėjai, pasitikdami Lietuvos Valstybingumo šimtmetį, ragino atsigręžti ir naujai permąstyti įvairius istorijos ir kultūros aspektus, patyrinėti kaip valstybingumo idėja buvo ir yra perteikiama muzikoje. Muziejininkai, universitetų tyrėjai, archyvų, bibliotekų specialistai buvo kviečiami diskutuoti įvairiais šios temos rakursais: kaip valstybingumo simboliai kito muzikos pavelde įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiais? Kokie valstybingumo ženklai randami kitų Lietuvoje gyvenančių tautų muzikos pavelde? Kaip tai buvo svarbu, kaip tai veikė ir ar tebeveikia visuomenės pilietiškumą? Kokie valstybingumo ženklų panašumai ir skirtumai randami lyginant Lietuvos ir kitų šalių muzikos paveldą?

 

Konferenciją pranešimu „Lietuvos ilgesio natos lietuvių autorių muzikoje“ pradėjo kompozitorė Zita Bružaitė (Kauno technologijos universitetas ), tyrimo objektu pasirinkusi kelių skirtingų kartų lietuvių profesionaliąją muziką. Teigdama, kad „ideologinių rėmų, išeivijos, atgimimo laikmečio ir vis labiau globalizuoto pasaulio vaizdinyje įspausti garsiniai valstybingumo ženklai gali būti perskaityti kaip tiesioginė ir aiški nuoroda arba išreikšta ne taip matomai, t. y. užuominomis, metaforomis“, autorė pristatė kaip valstybingumo atramomis išliko chorinės muzikos kūriniai, kaip ne mažiau svarbūs yra simboliai instrumentinėje muzikoje „su liaudies muzikos įterpiniais, rituališkai lėtais procesais, ilgesingais Lietuvos gamtą reflektuojančiais kūrinių pavadinimais.“ Autorė pastebėjo, jog jau kelis dešimtmečius prieš Tautinį atgimimą buvo brandinamos naujos kūrybinės idėjos, o dabartinis Lietuvos garsovaizdis „įsilieja į globalaus, subendrinto skambesio akvatorijas.“

 

Dr. Svetlanos Barkauskas (Lietuvos kompozitorių sąjunga) pranešimas „Lietuvos idėja Vytauto Barkausko sovietmečio laikotarpio kūryboje“ buvo skirtas dar Pirmoje Lietuvos Respublikoje gimusio ir valstybės aneksiją patyrusio kompozitoriaus Vytauto Barkausko muzikai, kurioje laisvė, tiesa, viltis, tikėjimas, kovos motyvas, kaip rezistencijos ir nepasidavimo išraiška yra autoriaus semantinės konstantos. Autorė pranešime nagrinėjo V. Barkausko chorinius kūrinius: baladę mišriam chorui a cappella „Laisvė“ op. 28 (1971); dainą mišriam chorui a cappella „Lietuva“ op. 35 (1973); poemą mišriam chorui, skaitovui ir orkestrui „Vienintelė“ op. 64 (1981);  dainą baritonui ir moterų chorui „Kova už tiesą“ (1984), oratoriją „Viltis“ dviem mergaičių chorams, penkiems solistams ir vargonams op. 89 (1988), jų patriotinius tekstus, simbolius/vaizdinius instrumentinėje kūryboje, kūrinių atlikimo, įrašymo aplinkybes ir pasekmes.

 

Dar platesnį temos rakursą nagrinėjo sociologas Jonas Oškinis (VšĮ „Gražinkime Kauną“) pranešime „Valstybingumo simboliai Atgimimo epochos Lietuvos roko muzikoje“.  Jis pristatė roko muzikos kitimą nuo XX a. 7 deš., parodydamas kaip keitėsi roko muzikos simboliai, prasmės ir siekiai, iš sunkiojo roko mistinių simbolių perėję į dabarties, valstybės, jos socialinę santvarkos kritikavimą. Lietuvoje, kaip ir Estijoje ir Latvijoje, roko muzikoje atsirado abejonės sovietiniu valstybingumu, drąsiai skambėjo ironiški vertinimai, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę valstybingumo sąvoka roko muzikoje pasikeitė.

 

Violetos Aleknienės (Kupiškio etnografijos muziejus) pranešime „Rytų Aukštaitijos liaudies muzikantas Jurgis Stankevičius arba nesudainuota daina prie Vidugirių miško“ detaliai pristatė žymaus Kupiškio krašto liaudies muzikanto, muzikos instrumentų meistro, dainininko, partizano ir tremtinio Jurgio Stankevičiaus gyvenimą, jo palikimo išsaugojimą.

 

Muzikologė Rūta Skudienė (muzikos įrašų leidykla „Semplice“) pranešime „Kauno mažosios scenos artistai – lietuvių populiariosios muzikos ištakos XX a. 3–4 deš.“ aptarė ryškiausius to meto Lietuvos pramoginės muzikos kūrėjus, kolektyvus, solistus ir užsienio gastroliuotojus, technikos pažangos, greičio ir nuotolių įveikimo rekordų, atvirumo pasauliui, besivystančios miestų struktūros įtaką, muzikos prieinamumą įvairių socialinių sluoksnių bei išsilavinimo žmonėms.

 

Kai kurie išlikę liturginiai grigališkojo choralo giesmynai, kilę ir priklausę LDK vienuolynams ar bažnyčioms pasižymi įdomiais požymiais, kurie liudija tam tikrą ne tik bažnytinę ir liturginę tradiciją, bet ir su valstybės raida susijusius žymas. Pastarąsias liudija kai kuriems šventiesiems skirtos giesmės. Dr. Jonas Vilimas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pranešime „Savi ir svetimi valstybingumo ženklai liturginiuose XVII–XVIII a. LDK giesmynuose“ pristatė senųjų ir naujesniųjų šventųjų atvejus grigališkojo choralo giesmynuose, kilusiuose ir priklausiusiuose LDK vienuolynams ir bažnyčioms, nagrinėjo giesmes, skirtas Abiejų Tautų Respublikos, vėliau net ir Švedijos šventiesiems globėjams.

 

Savivoką stiprino pirmiausia lietuvių liaudies muzikos įrašai. Tačiau lygia greta pasirodė ir pirmieji lietuviškos profesionaliosios muzikos įgrojimai, kurie ypač aiškiai liudijo ryžtą atkurti Lietuvos valstybę. Svarbu ir tai, jog net ir po 1918 m. Nepriklausomybės deklaracijos lietuviški muzikos įrašai ir toliau vaidino reikšmingą rolę įtvirtinant valstybės statusą ir piliečių sąmoningumą.  Prof. dr. Darius Kučinskas (Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno technologijos universitetas) pranešime „Senųjų garso įrašų vaidmuo kelyje į Nepriklausomybę“ aptarė visų tipų senuosius lietuviškus garso įrašus: vaško volelius, perforuoto popieriaus ritinėlius bei šelako plokšteles, tautiškumo ir valstybingumo apraiškas nagrinėjo geografiniu, žanriniu, teminiu ir istoriniais požiūriais, konstatavo, kad valstybingumo ženklai senuosiuose garso įrašuose pasireiškia dviem būdais – tiesioginiu ir netiesioginiu. Netiesioginiam būdui daugiau charakteringas bendražmogiškųjų moralinių ir estetinių vertybių puoselėjimas. Tiesioginiu būdu valstybingumo ženklai atsispindi įgarsinant Lietuvos himną, patriotines dainas bei giesmes, istorinėms asmenybėms ir įvykiams skirtais kūriniais. Lygindamas senuosius muzikos įrašus, vaidinusius reikšmingą rolę valstybės statuso įtvirtinime ir piliečių sąmoningumą. su dabartiniais įrašais, pastebėjo akivaizdų garso įrašų vaidmens/rolės valstybės gyvenime praradimą ir įgrotų kūrinių tematikos menkavertiškumą.

 

Konferenciją baigė muzikologė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė (Kauno miesto muziejus, Kauno technologijos universitetas) pranešimu „Lietuvybės ženklai muzikos leidinių antraštėse XIX–XX a. pr.“, kuriame pristatė muzikinių leidinių antraščių kitimą nuo XIX a. iki XX a. pr. Muzikos leidinio viršelis – tai kūrinio, autoriaus ir leidėjo „vizitinė“ kortelė, pirmas dalykas, kurį pamato būsimas pirkėjas ir kuris visą tolimesnį savo egzistavimo laidą išsaugo to meto kultūrinę ir emocinę informaciją. Studijuojant Lietuvos muzikos istoriją yra svarbūs lietuvybės ženklai visuose muzikos leidiniuose – tiek lietuviškuose, tiek išleistuose kitomis kalbomis. Šie ženklai buvo svarbūs tiek lietuvybės puoselėjimui, tiek lietuvybės skleidimui Europoje.

 

Detaliai su konferencijos pranešimų pagrindu parengtais straipsniais bus galima susipažinti rengiamame straipsnių rinkinyje.

Konferencijos organizatorė – Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

 

2017 metai

Konferencija „XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos veikėjai ir jų memorialinio palikimo išsaugojimas“

2017 metų kovo 31 dieną Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje įvyko konferencija „XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos veikėjai ir jų memorialinio palikimo išsaugojimas“. Tai – antroji muziejaus konferencija, skirta muzikinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos tyrimams. Šių metų konferencijos tikslas buvo aptarti XIX a. pab. – XX a. pr. muzikos veikėjų ir memorialinio palikimo išsaugojimą, įvairias memorialinio-muzikinio palikimo formas, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, eksponavimo bei sklaidos galimybes ir problemas. Rengėjai kvietė konferencijoje dalyvauti, skaityti pranešimus ir diskutuoti konferencijoje muziejininkus, universitetų tyrėjus, archyvų, bibliotekų specialistus, kitus suinteresuotus asmenis.

Į organizatorių kvietimą atsiliepė devyni tyrėjai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Rokiškio krašto muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Konferencijos posėdžius moderavo Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus ilgametė muziejininkė ir rinkinio saugotoja Vida Bingelienė.

Konferenciją pranešimu „Muzikos technologijos ir pirmieji garso įrašai Lietuvoje“ pradėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas Vytautas Kederys. Jis apžvelgė garso įrašymo technologijų raidą pasaulyje ir Lietuvoje, nagrinėjo pirmuosius garso įrašus Lietuvoje bei lietuvių muzikos įrašus Jungtinėse Amerikos Valstijose, apžvelgė šių garso įrašų saugojimo, skaitmenizavimo ir triukšmų valymo problemas.

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė pranešime „XX a. I pusės lietuvių liaudies muzikos instrumentų meistrų palikimo išsaugojimas“ pristatė problemas, su kuriomis susiduria XX a. pradžios muzikos instrumentų tyrėjai. Pasak L. Lukenskienės, KMM LTMI skyriuje ir kituose Lietuvos muziejuose saugomi senieji liaudies muzikos instrumentai, pagaminti XIX–XX a. pr., apie kurių autorius žinių yra labai nedaug. Daugiausiai žinių išlikę apie kanklių meistrus, tuo tarpu kitų muzikos instrumentų meistrų dažnai težinomos tik pavardės. Šiuo metu stengiamasi „lopyti“ šias spragas, renkant atsiminimus, duomenis, kuriuos dar tebegalima surinkti apie šiuos meistrus.

 

Deja, konferencijos dalyviai neišgirdo negalėjusios atvykti Rokiškio krašto muziejaus atstovės Giedrės Spundzevičienės pranešimo „Rudolfo Lymano pedagoginė ir muzikinė veikla Rokiškyje“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos muzikologas ir Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Darius Kučinskas pranešime „Jonas Žemaitis ir lietuviška muzika pianolai“ pristatė (vis dar) mažai tyrinėtą lietuvių muzikinio paveldo dalį – lietuviškos muzikos įrašus pianolai (mechaniniam pianinui) bei daugiausiai šioje sferoje nuveikusio Jono Žemaičio palikimą. Lietuviška muzika pianolai – šiuo metu vienas pagrindinių dr. D. Kučinsko tyrimų objektas.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė pranešime „Adelės Galaunienės memorialinis palikimas“ pristatė vienos pirmųjų Valstybės teatro solisčių, chorvedės, visuomenininkės Adelės Galaunienės palikimą, saugomą muziejaus fonduose. Šiuo metu spaudai rengiamas K. Mikuličiūtės-Vaitkūnienės leidinys apie Adelę Galaunienę.

Dr. Virginija Unguraitytė-Levickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pranešime „M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec eskizai: redagavimo teorija ir praktika“  pristatė M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui rankraščių dešifravimo aspektus, šių kūrinių redagavimo ir publikavimo problematiškumą, analizavo variacijų Sefaa Esec rankraščio ir visų iki šiol publikuotas redakcijas, pateikė savo įžvalgas.

Dr. Laima Bucevičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas) pranešime „Choro dirigento Albino Petrausko muzikos leidinių kolekcijos ypatybės ir specifika“ pristatė Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai perduotą choro dirigento Albino Petrausko kolekciją bei rečiausius ir įdomiausios jos eksponatus.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus muziejininkė Janina Stankevičienė pranešime „Mykolo Bukšos (1869–1953) memorialinis rinkinys Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Ką žinome ir ką galėtume žinoti“ pristatė įdomiausius eksponatus iš dirigento, kompozitoriaus Mykolo Bukšos rinkinio, saugomo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė (Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyrius / Kauno technologijos universitetas) pranešime „Lietuva, lietuviai, žemaičiai Albert Sowinski knygoje „Słownik muzykòw polskich“, Paryžius, 1874“ aptarė knygos-enciklopedinio žinyno išleidimo aplinkybes, turinį, akcentavo su Lietuva ir lietuviais susijusius faktus, asmenis.

Konferencijos pabaigoje jos organizatorė muziejininkė A. Strazdaitė-Ziberkienė apibendrino konferenciją, padėkojo pranešėjams už darbą ir pakvietė juos dalyvauti kitoje muzikos paveldui skirtoje konferencijoje.

2016 metai

„Šiuolaikinės technologijos ir muziejinės informacijos perteikimas: galimybės ir praktinis jų realizavimas“

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius rengia kasmetinę mokslinę-praktinę konferenciją „Šiuolaikinės technologijos ir muziejinės informacijos perteikimas: galimybės ir praktinis jų realizavimas“. Kviečiame muziejininkus, šiuolaikinių ekspozicijų įrengimo patirtį turinčių gamybinių įmonių bei įmonių prekiaujančių specializuota vaizdo – garso aparatūra atstovus pasidalinti gerąja patirtimi, sukaupta diegiant skaitmenines technologijas į muziejinio darbo praktiką.

Konferencijos data: 2016 metų lapkričio 10 d. (ketvirtadienis).

Konferencijos vieta: KMM Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus „Akmeninė salė“ (Zamenhofo g. 4, Kaunas).

Specializuotos audiovizualinės įrangos panaudojimas kuriant šiuolaikiškas muziejines ekspozicijas šiandieną tapo įprastine Lietuvos muziejų gyvenimo norma. Juolab, kad moderniųjų skaitmeninių technologijų galimybės bei techninių priemonių pasiūla auga neįtikėtinai sparčiai, o tikslingi projektiniai kvietimai leido bent daliai muziejų ja apsirūpinti. Tačiau drįstame klausti – ar perteikiant muziejinę informaciją lankytojui mūsų muziejai geba pilnai išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes?

Siekdami surasti atsakymą konferencijos organizatoriai kviečia muziejininkus, šiuolaikinių ekspozicijų įrengimo patirtį turinčių gamybinių įmonių bei įmonių prekiaujančių specializuota vaizdo – garso aparatūra atstovus pasidalinti gerąja patirtimi, sukaupta diegiant skaitmenines technologijas į muziejinio darbo praktiką. Ir, geranoriškai nusiteikus, padiskutuoti, kokias galimybes šiuolaikinės technologijos suteikia muziejams ir kaip tinkamai jas išnaudoti. Kas turėtų dominti muziejininkus? Kaip nepasiklysti marketinginiuose prekybininkų ir gamintojų siūlymuose? Kuo mes jau galime pasigirti ir apie ką vis dar svajojame? Kaip integruoti skaitmenines technologijas taip, kad jos padėtų suprasti muziejaus ekspoziciją, tačiau neužgožtų muziejinių eksponatų? Ir kitais aktualiais klausimais.

Konferencijos darbo pabaigoje numatoma apvaliojo stalo diskusija. 2017 m. pagal konferencijoje skaitytus pranešimus ketinama parengti straipsnių rinkinį.

Pranešimų temas ir tezes siųsti iki 2016 spalio 1 d. Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus vedėjui Arūnui Vaicekauskui el. paštu: a.vaicekauskas@kaunomuziejus.lt. Telefonas pasiteirauti (8 37) 222 464.

„Muzikinio paveldo išsaugojimas ir sklaida Lietuvos muziejuose“

2016 m. balandžio 14 d. KMM M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje įvyko konferencija „Muzikinio paveldo išsaugojimas ir sklaida Lietuvos muziejuose“.

Konferencijos tikslas – aptarti muzikinio paveldo Lietuvos muziejuose išsaugojimo ir sklaidos uždavinius, formas, veiklų atgarsius, muzikinio paveldo eksponatus bendrame muziejaus rinkinio kontekste.

Lietuvoje yra tik keletas muziejų, kurių pavadinime aiškiai nurodomas tikslas kaupti Lietuvos muzikinį paveldą, tačiau daugelyje Lietuvos muziejų galime rasti su muzika susijusių eksponatų. Įvairiuose muziejuose saugomi ir eksponuojami su muzikiniu paveldu susiję eksponatai. Muzikinis paveldas – tai ne tik muzikos instrumentai, bet ir muzikos kūrinių rankraščiai, spausdintos gaidos, koncertų, operų programos, muzikų laiškai, užrašai, memorialiniai daiktai – viskas, kas teikia informacijos apie asmenį, objektą, įvykį. Muzikinio paveldo eksponatų tyrimas reikalauja atitinkamos kompetencijos, jie sunkiai eksponuojami, ne visuomet sulaukia laukiamo visuomenės dėmesio. Su kokiomis problemomis susiduria muzikos paveldo eksponatus saugantys, tiriantys ir juos pristatantys muziejai? Kokią prasmę ir svarbą muziejuose saugomi Lietuvos muzikinio paveldo objektai turi šiuolaikiniam lankytojui – tiek vietiniam, tiek užsieniečiui? Kokius naujus būdus sukuria muziejai norėdami įdomiau pristatyti eksponatus ar įvykius? Šiuos ir kitus klausimus aptarė susirinkę konferencijos dalyviai.

Į organizatorių kvietimą atsiliepė 13 autorių iš dešimties muziejų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų.

Konferencijos posėdžius moderavo Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus ilgametė muziejininkė ir rinkinio saugotoja Vida Bingelienė.

Konferenciją pranešimu „M. K. Čiurlionio muzikinio paveldo saugojimas ir sklaida Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ pradėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytojas prof. dr. Darius Kučinskas. Jis kalbėjo apie M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių rankraščių muziejuje saugojimą ir atliktus tyrimus, aptarė autografų nustatymo problemas.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė pranešime „XIX a. gaidos Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus rinkinyje“ pristatė muziejaus rinkinyje saugomas XIX a. gaidas atskirai išskirdama su Oginskių muzikiniu paveldu susijusius rankraščius ir spausdintas gaidas.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė Janina Stankevičienė pranešime „Puantų istorijos. Iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ pristatė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomus XX a. pirmos pusės baleto šokėjų puantus, papasakojo kaip jie pateko į muziejaus fondus.

Biržų krašto muziejus „Sėla“ ekskursijų vadovė Rima Binkienė pranešime „Muzikontai Biržų dvaro… derino skripkas, dūdavo…“ pristatė muziejuje saugomą gausų muzikos instrumentų rinkinį, apžvelgė kaip šie instrumentai eksponuojami, kokias emocijas lankytojui sukelia tik eksponuojamas instrumentas ir kokias – gyvai skambantis instrumentas.

Žemaičių muziejus „Alka“ Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis pranešime „Žemaičių vyskupystės muziejaus kultūrinio diskurso vizija ir muzikinis paveldas“ nagrinėjo muziejuje esančių eksponatų, muziejaus erdvių, garsų ir net kvapų poveikį lankytojui atsižvelgiant į kiekvieno lankytojo asmeninį santykį su patiriamais dalykais.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė, Teatrologijos katedros docentė dr. Ina Pukelytė pranešime „Jidiš teatras Lietuvoje: operetė ir jos atlikėjai“ pristatė jidiš teatrų tarpukario Lietuvoje repertuaro ypatybes, vaidintojus, muzikantus, spaudos atsiliepimus, lygino Kauno jidiš teatrų ir Europos bei Amerikos teatrų procesus.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai edukatorius, vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas pranešime „Vargonai, klavesinas ir kiti istoriniai instrumentai Valdovų rūmuose – nuo iliustruojančio eksponato iki muzikinio atlikimo koncertinėje ir edukacinėje aplinkoje“ kalbėjo apie autentiškų renesansinių ir barokinių instrumentų trūkumą Lietuvos muziejuose bei istorinių instrumentų rekonstrukcijų ir kopijų panaudojimą ekspozicijose, edukacijose, koncertuose.

B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus „Beatričės namai“ (Vilniaus memorialinių muziejų direkcija) vyr. fondų saugotoja Renata Minkevičienė pranešime „Beatričės muzikos skrynią pravėrus“ kalbėjo apie asmenybės atstovavimo subtilumus, pristatė žymios dainininkės Beatričės Grincevičiūtės plokštelių fondą.

Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė pranešime „Etninės muzikos išsaugojimas ir sklaida KMM Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje“ pristatė muziejuje vykdomus etninės muzikos renginius, pagrindines šių renginių lankytojų grupes, jų pastebėjimus.

Bažnytinio paveldo muziejaus projektų vadovė Livija Salickienė pranešime „Interaktyvių priemonių panaudojimas muziejų ekspozicijose. Bažnytinio paveldo muziejaus programėlė „Vargonai: grok ir sužinok“ pristatė edukacinę programėlę „Vargonai: grok ir sužinok!“, skirtą geriau susipažinti su muziejuje eksponuojamais senoviniais vargonais.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė pranešime „Muzikinis paveldas leidiniuose iš muziejaus rinkinių“ pristatė muziejaus išleistus leidinius, pristatančius žymiausių XX a. lietuvių muzikų – Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Kipro Petrausko, Miko Petrausko, Stasio Šimkaus, Juozo Babravičiaus, Antano Kučingio – palikimą.

Konferenciją užbaigė Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus edukatorė Jurgita Ragaišienė interaktyviame pranešime eksplozijose „Muzikinio paveldo sklaida per edukacines programas bei temines ekskursijas KMM M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje“. Ji supažindino su muzikinį paveldą pristatančiomis edukacinėmis programomis bei edukacinėmis priemonėmis.

A. Strazdaitė-Ziberkienė apibendrino konferenciją, padėkojo pranešėjams už darbą, pakvietė juos dalyvauti kitoje muzikos paveldui skirtoje konferencijoje.

Konferencijos organizatorė – KMM M.ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

į viršų

Bendraukime