ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI KAUNO SANTAKOJE: KĄ NAUJO PAVYKO ATRASTI?
Kaune, Nemuno ir Neries santakoje, greitai iškils Krepšinio namai. Tai multifunkcinis centras, kuriame bus moderniai ir šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Miestiečių antrąja religija vadinamo sporto šventovė įsikurs senamiestyje, turtingame savo istorija, todėl statybų vietoje vykdomi archeologiniai tyrimai, padedantys atskleisti nuo pat seniausių laikų upių santakoje gyvenusių žmonių kasdienybę. Smalsumo paskatinti nusprendėme susipažinti su tyrimais, o mums padėjo ilgametis Kauno kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, archeologas Algirdas Žalnierius.
Jūsų tiriamas objektas yra netoli Neries ir Nemuno santakos. Kokius istoriografinius faktus pavyko surinkti, ar pasisekė juos patvirtinti, o gal paneigti?
Plataus masto istoriniai tyrimai nebuvo atlikti, tik fragmentiški, su statybos darbais susiję istoriniai tyrimai, tačiau šis tas yra žinoma. Šalia tyrimų vietos einantis Bernardinų skersgatvis skyrė buvusią Bernardinų vienuolyno valdą nuo miesto ir ši riba egzistavo iki XIX a. XVI a. vid. dėl vykstančios reformacijos ir kontrreformacijos kovos vienuolynas pradėjo skursti, jame liko labai nedaug vienuolių. Kad surinktų daugiau lėšų, vienuolynas pradėjo nuomoti žemes miestiečiams nuo Bernardinų skersgatvio iki santakos. Finansiniai reikalai, nuomojant žemes, sukėlė ginčų, kurie tęsėsi net apie 20 metų. Rodos, 1580 metais į ginčą teko įsikišti Steponui Batorui, nes vietos valdžia ginčo nebegalėjo išspręsti. Tuomet atsirado Santakos gatvė. Žemės link Neries atiteko vienuolynui, o žemės link Nemuno – miestui. Po minėtojo atidalinimo liko tuščia vieta. Archeologinių tyrimų metu visiškai neaptikome XVII a. pradžios sluoksnio, todėl, remiantis archeologiniais tyrimais, galima daryti prielaidą, jog gyventi čia pradėta tik XVII a. antroje pusėje. Tai geriausiai įrodo kokliai – randame XVI a. paskutinio ketvirčio koklių, o XVII a. datuojamų koklių, kurių gausu likusiose senamiesčio dalyse, čia nėra.
Ar tyrimų metu susidūrėte su kokias nors sunkumais?
Sunkumų neišvengiamai kyla atliekant visus tyrimus. Šiame objekte dirba YIT, anksčiau buvusi „Kausta“, darbas yra labai reglamentuotas, tad be drabužių, kurie skirti tyrimams, ir neturint leidimo įeiti, į tyrimo zoną patekti neįmanoma. Įmonė sudarė idealias sąlygas tyrimams, parūpina visko, ko reikia – ir žmonių, ir technikos. Paprastai viena iš didžiausių problemų kyla dėl žemių išvežimo, galima pasidžiaugti, kad čia šios problemos nėra.
Ar šią vasarą vyraujantys ypač karšti orai turi įtakos tyrimų eigai?
Tenka prisitaikyti prie karštų orų, dirbame nuo 6 val. ryto.
Ar tiriant objektą pavyko aptikti ką nors neįprasto? Gal galite apie tai papasakoti plačiau?
Vykdant tyrimus pavyko surasti pirmųjų Kaune stovėjusių medinių pastatų pamatus. Kaune tokios konstrukcijos išsilaiko ypač retai. Šioje vietoje šlaitas leidosi į Nemuną. Bėgant laikui čia susiformavo apie 2 metrų storio organikos sluoksnis, po juo, maždaug trijų metrų gylyje nuo dabartinio paviršiaus, aptikome minėtuosius pamatus. Anksčiau rasdavome tik pastatų kontūrus, šį kartą pavyko aptikti ir statybinės medžiagos. Pastatai statyti daugiausia iš pušų medienos. Vienos pušies skersmuo – netgi 77 centimetrai. Gaila, kad neįmanoma atlikti dendrochronologinių tyrimų, nes išbrinkus medžio rievėms pradinės jų formos atkurti nebeįmanoma.
Ar Kauno senamiesčio archeologinių tyrimų surinkta medžiaga skiriasi nuo kitų miestų senamiesčių archeologinės medžiagos? Kokie yra skiriamieji bruožai?
Be abejo, kiekvieno miesto archeologinė medžiaga turi unikalių bruožų. Dažniausiai randami krosnių kokliai. Kiekviename mieste krosnių koklių gamybos principas tas pats, panašūs ornamentai, tačiau skiriasi gamybos subtilybės. Teko kasinėti Panemunės pilyje, atkasėme koklius, o jie – iš Kauno. Tai patvirtinti padėjo štampų sulyginimas, kuris parodė, kad Panemunės pilyje naudoti kokliai yra pagaminti Kaune.
Ar galima teigti, jog Nemuno ir Neries santakoje žmonės aktyviai gyveno dar iki Kauno pilies pastatymo bei oficialios miesto įkūrimo datos?
Vargu ar galima teigti, jog gyventa nuolatos, greičiausiai keliaudami pro šalį čia žmonės apsistodavo laikinai, gaudydavo žuvį. Vykdant tyrimus rasta laužų likučių, puodų keramikos. 2017 metais greta šios vietos vykdant tyrimus, pavyko aptikti brūkšniuotosios keramikos puodą, ant kurio radome maisto gamybos pėdsakų. Brūkšniuotoji keramika – seniausia randama Kauno senamiestyje, labai retai pasitaiko ir akmens amžiaus puodų šukių, tačiau jos būna ypač fragmentiškos.
Kuri Kauno senamiesčio dalis yra mažiausiai tyrinėta?
Kauno senamiestį sudaro 56 kvartalai, visuose teko darbuotis, o geriausiai ištirtas plotas greta Jėzuitų gimnazijos – bent pusė šio kvartalo ištirta 99 proc. Kaune tai geriausiai ištirtas plotas. Kiti kvartalai ištirti nuo kelių iki kelių dešimčių procentų. Mažiausiai tyrinėta pati Nemuno ir Neries santaka.
Ar pačioje santakoje atliekant tyrimus būtų galima tikėtis įdomių archeologinių atradimų?
Be abejo, žinoma, kad kažkur santakoje buvo sala, tačiau tiksliai nežinoma, kur. Toje saloje stovėjusi kryžiuočių pilis pastatyta XIV a. pabaigoje. Ją, praėjus metams po pastatymo, užėmė Jogaila ir Vytautas. Yra teorinė galimybė, kad pilis stovėjo kažkur prie santakos. Greta esančiame sklype susiformavęs vienas iš storiausių kultūrinių sluoksnių Kaune, net 7 metrų. Storesnis aptinkamas tik Kauno pilies griovyje, ten jis siekia net 10 metrų. Šių tyrimų vietoje kultūrinio sluoksnio storio identifikuoti nepavyks dėl nustatyto projektinio gylio, tačiau galima spėti, kad jis galėtų siekti apie 5 metrus.
Dėkojame archeologui Algirdui Žalnieriui už atsakymus ir linkime sėkmės tolesniuose Kauno miesto tyrimuose!
Kauno miesto muziejaus muziejininkas – archeologas Povilas Gadliauskas
