XVI a. bokalas iš Kauno – Magdeburgo kultūros istorijos muziejaus parodoje

Kauno miesto mzuiejaus fonduose yra saugomos dešimtys tūkstančių apie miesto istoriją, profesionaliąją ir tautinę muziką pasakojančių eksponatų. Vienas jų – XVI a. I pusę menantis bokalas – kartu su rinkinio saugotoja Egle Adomulyte iškeliavo į Magdeburgo kultūros istorijos muziejų ir bus eksponuojamas parodoje „Užburiantis miestas. Europos urbanizacija viduramžiais ir Magdeburgo teisė“.

 

2011 m. vykdant archeologinius kasinėjimus, kuriems vadovavo archeologas Algirdas Žalnierius, Kauno senamiesčio teritorijoje, Rotušės aikštė 13 (3 kvartalas) sklype rastas išskirtinis radinys – bokalas, dekoruotas Adomo ir Ievos figūromis abipus pažinimo medžio, o prie jų kojų pavaizduoti ožiukai. Bokalo siužetas išreiškia pamatinę idėją apie dvilypę žmogaus prigimtį. Pažinimo medis aprašytas Senojo Testamento Pradžios knygoje. Dievo pasodinto Edeno sodo viduryje medžio vaisiai duoda amžiną gyvybę. Suvalgę vaisių nuo šio medžio, Adomas ir Ieva sulaužo Dievo draudimą, yra išvaromi iš rojaus. Nuodėmė pažeidžia pagal Dievo paveikslą sukurto žmogaus prigimtį. Nepaisant nuopuolio ir pasmerkimo, Adomas ir Ieva buvo išgelbėti Kristaus aukos. Panašios biblinės scenos neretai vaizduojamos ant koklių bei sutinkamos ikonografijoje.

 

 

Bokalas pagamintas iš akmens masės. Jis yra 146 mm aukščio, siauresne anga (jos skersmuo-67 mm), platėjantis į apačią (dugnelio skersmuo – 97 mm). Ąselės ilgis – 78 mm.

 

Bokalo viršutinę ir apatinę dalį puošia trys užapvalinti iškilūs ranteliai. Centrinė bokalo dalis ornamentuota iškilaus reljefo kompozicija, bibliniu motyvu: Adomas ir Ieva prie pažinimo medžio. Bokalo molio masė sukepusi, keraminė šukė pakankamai tvirta, pilkos spalvos. Bokalo paviršiaus atspalviai yra keli – nuo tamsiai pilko iki gelsvai rusvo. Bokalas apdegęs gaisro metu, rastas suskilęs į šukes. Buvo išlikę apie du trečdaliai viso bokalo fragmentų (8 šukės), tarp jų – bokalo dugnelis, apatinės ir centrinės dalies fragmentai su reljefiniu ornamentu, fragmentas su viršutine bokalo dalimi ir pakraštėliu. Bokalo ąselė numušta ir neišlikusi. Išlikęs tik mažas jos fragmentas, kuriuo ąselė buvo pritvirtinta prie bokalo sienelės apatinėje bokalo dalyje.

 

Bokalas buvo restauruotas du kartus. Paskutinė bokalo restauracija vykdyta 2016 m. liepos mėnesį Lietuvos nacionalinio muziejaus restauravimo centre.

 

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja dr. Inga Puidokienė

 

į viršų

Bendraukime