XIX a. Kaunas fotografijoje: pradžia, kuri keitė matymą

Paskaitų ciklą balandžio 9 d. Kauno rotušėje pradės fotografijos istorikas ir parodų kuratorius Dainius Junevičius, kviesdamas pažvelgti į ankstyvuosius fotografinius Kauno peizažus. Jo pasakojime atsivers XIX a. vidurio miestas. Miestas, užfiksuotas pirmuosiuose fotografiniuose vaizduose, kuriuos 1861 m. įamžino Antalis Rohrbachas, o kiek vėliau – Karlas Dawinghoffas. Ši paskaita aktuali visiems, kuriems įdomu, kaip gimė miesto vizualinė atmintis ir kaip per kelis dešimtmečius keitėsi Kaunas.

Šiam pokalbiui Domą pasirinkau ne šiaip sau. Kartu su juo kūrėme parodos „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“ pasakojimą. Jis kartu su dr. Rūta Janoniene gilinosi į Martyno Zaleskio ir jo kūrinio „Kauno vaizdas“ detektyvą ne tik parodoje, bet ir knygos „Šešėly ir šviesoj. Martynas Zaleskis ir Kauno vaizdas“ tekstuose. Kartu su šia nuostabiausia komanda kurdama parodą ir klausydama jų pasakojimų iš naujo pamilau XIX a. Panašu, kad dabar dauguma skrieja ant šios XIX a. bangos, jam skiriama vis daugiau dėmesio parodose, knygose ir literatūros ekranizacijose. Kaip mums jaukiai plepant šiųmetėje knygų mugėje tarstelėjo R. Janonienė, „Ir pagaliau!“

Dirbdama muziejuje dažnai gyvenu dviguboje perspektyvoje. Viena vertus, mano darbas – skatinti lankytojus ateiti, pasakoti apie patirtis, erdves ir muziejuje slypinčias istorijas. Kita vertus, asmeninė patirtis primena, kad negalia labai greitai paverčia abstrakčius dalykus praktiškais: laiptai tampa kliūtimi arba ne, tekstas – įskaitomas arba varginantis, o žodis „patogu“ įgyja labai konkretų apibrėžimą.

Peržvelgėme kultūros renginių programą ir sudarėme kaunietišką jos variantą, kuriame – leidiniai apie mūsų miestą, taip pat – iš jo kilę ar čia gyvenantys rašytojai bei Kaune veikiantys leidėjai. Be konkrečių renginių, rekomenduojame ir užsukti į Kauno miesto muziejaus, KTU, VDU stendus, paieškoti kaunietiškų įrašų Muzikos salėje bei pavartyti kauniečių sukurtas 34-ojo Knygos meno konkurso laureates parodoje, veiksiančioje balkone virš III salės. Juk svarbu pasidžiaugti, kad Kauno miesto muziejaus išleista knyga „Šešėly ir šviesoj. Martynas Zaleskis ir Kauno vaizdas“ pateko tarp konkurso nugalėtojų – šis įvertinimas skirtas knygos dailininkei Ingai Navickaitei-Drąsutei, Kauno miesto muziejui ir spaustuvei „Spaudos praktika“. 

Parodoje eksponuojami dainininkų sceniniai kostiumai, papuošalai, nuotraukos, kiti asmeniniai daiktai, koncertų afišos, knygos, žurnalai. Eksponatus lydi garsiniai pasakojimai. Paroda koncentruojasi į laikotarpį nuo Lietuvos estradinio orkestro įsikūrimo 1958 m. iki 1990-ųjų.

Estrada vyko scenoje, tačiau jos scenografija buvo kur kas platesnė nei matė žiūrovai. Greta šviesų, blizgančių suknelių ir plojimų egzistavo tvarkos taisyklės, leidimų sistema, atrankos ir repertuaro korekcijos. Ekspozicija kelia klausimą, ką reiškė tapti žvaigžde aplinkoje, kurioje kūrėjo galimybės dažnai priklausė ne vien nuo talento, bet ir nuo gebėjimo tilpti į nerašytas taisykles bei išlaikyti pusiausvyrą tarp ambicijos ir santūrumo.

Panemunėje šokama nuo Aukštosios Panemunės miestelio laikų: aikštėse, kultūros namuose, bažnyčios kieme ir miške, po pušimis. Tarpukariu šokių ritmą formavo kurortinė aplinka ir sanatorijų lankytojai, sovietmečiu – vietiniai senjorai, ilgėjęsi paprasto bendravimo. Nuo šeštojo dešimtmečio šokių tradicija nusistovėjo Panemunės šile, kur ji gyva iki šiandien – šeštadieniais ir sekmadieniais, šiltuoju metu laiku, grojant gyvai. 

Vienas iš pirminių šaltinių, padedančių suprasti, kas vyko Lietuvoje 1991 metų sausį, – Kauno miesto muziejuje saugomi Kauno miesto tarybos budėtojų skambučių registracijos žurnalai. Apie juos rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Rokas Sinkevičius.

Neprilygstamajam Kiprui Petrauskui – 140 (1885 – 1968), o gimtadienius galima švęsti įvairiai – santūriai ar pašėlusiai, prabangiai ar kukliai. Juk svarbiausia – kad visi atėjusieji pasijustų laukiami. Būtent visi – kaip kad visų paveldą pristato muziejai, išlaikomi visų piliečių mokamais mokesčiais.

Per rimtai? Galbūt. Bet negalia, amžius ar motinystė neturėtų būti priežastis atsisakyti malonumo aplankyti muziejų. „Smulkmena“ – liftu, kurį turi ar gali turėti toli gražu ne kiekvienas istorinis pastatas, mes turime. O dabar jau nebesigėdindami sakome, kad Kauno miesto muziejaus (KMM) Miko ir Kipro Petrauskų namuose esantis K. Petrausko memorialinis butas tapo atviru ir asmenims su regos negalia.

Bute lygiagrečiai pristatomos memorialinės ir ekspozicinės erdvės. Memorialiniuose kambariuose eksponuojami Elenos ir Kipro Petrauskų šeimai priklausę baldai, meno kūriniai, instrumentai, buities ir asmeniniai daiktai, nuotraukos, taip pat keli Miko Petrausko daiktai. Ekspozicinėse erdvėse pristatoma Petrauskų šeimos istorija ir to meto inteligentų – meno kūrėjų – gyvenimas. 

2025 m. Kauno miesto muziejus įgyvendino projektą „Kipro Petrausko memorialinio buto ekspozicijos pritaikymas regos negalią turintiems lankytojams, pasitelkiant skaitmeninį vedlį ir reljefinius portretus“ (vadovė – dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė). Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, projekte dalyvavo dr. Laura Martinkutė (MB „Tegava“) ir skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas.

Vykdant projektą buvo parengti 23 garsinio vaizdavimo įrašai, pasakojantys apie pastatą, memorialinį butą, buto erdves, įdomiausius eksponatus, pastate gyvenusius asmenis. Siekiant pristatyti pagrindinius pastate gyvenusius asmenis – M. Petrauską, K. Petrauską ir E. Žalinkevičaitę-Petrauskienę – buvo sukurti ir nuo šiol memorialiniame bute eksponuojami nuotraukų reljefiniai modeliai.

Miko ir Kipro Petrauskų namuose integruotas skaitmeninis vedlys – vienas universaliausių būdų ekspozicijų turinį padaryti prieinamą visiems lankytojams. Jis leidžia muziejų pilnavertiškai lankyti ne tik žmonėms su regos negalia, bet ir tiems, kurie nori muziejų patirti kitaip. Ši programėlė nuo 2024 m. jau sėkmingai naudojama ir kitame KMM padalinyje – Kauno Rotušėje.

Ir tai tik pradžia. Vėliau skaitmeninį vedlį tekstiniu formatu papildys K. Petrausko memorialinio buto audiogido tekstai lietuvių ir anglų kalbomis, o kitais metais atsidarysiančioje parodoje „Estrada. Svajonė kaina“ bus audiogidas ir garsinis vaizdavimas, bei liečiami ekspoziciniai objektai. Ekspozicijoje „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ tekstai sumaketuoti atsižvelgiant į skaitymo programėles. Nepamirškime ir papildytosios realybės programėlės „Petrauskas the RemARkable“ veikiančios memorialiniame K. Petrausko bute ir ekspozicijoje „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“.