Nors radijo erą Lietuvoje įprasta skaičiuoti nuo 1926-ųjų, Kauno miesto muziejaus istorikai Lina Mikalkėnaitė ir dr. Simonas Jazavita kviečia žvelgti giliau – į 19 a. pabaigą, kai radijo dar nebuvo net projektuose, tačiau pamatai jam tiesiogine to žodžio prasme jau buvo klojami.

Nuo „Radio Cafe“ Laisvės alėjoje iki S. Daukanto gatvės

Nors Kauno radijo stotis toliau veikė ant kalno, radiofonas, nedidelėse patalpose nebesutilpęs su visais diktoriais bei orkestrantais, 1928-ųjų sausio 17-ąją nusileido į miesto centrą. Namas prie Soboro šiandien pažymėtas Laisvės alėjos 23-iuoju numeriu. Ant pastato kabo radiofono atminimo lenta, o greta matoma iškaba „Valgykla“. Taip, būtent radiofono patalpose jau daugiau nei 60 metų veikia maitinimo įstaiga. Tačiau šįkart pasakojimas ne apie cepelinus su varške.

Rotušėje eksponuojamas radijo imtuvas pagamintas 1936–1937 metais. Tai vienas iš aparatų, liudijančių laikotarpį, kai radijas iš techninės naujovės virto kasdieniu reiškiniu – namų baldu, informacijos šaltiniu ir vakarų ritualu. Tarpukariu Nyderlandų bendrovė „Philips“ Lietuvoje buvo vertinama kaip modernios ir patikimos technikos gamintoja, o jos produkcija platinta ir Kaune, Laisvės alėjoje veikusioje Lietuvos „Philips“ akcinėje bendrovėje. Tokie imtuvai ženklino ne tik technologinę pažangą, bet ir naują gyvenimo ritmą – pasaulis į žmonių namus pradėjo ateiti balsu.

Būsimasis vadovas pabrėžia, kad muziejus turi būti ne tik miesto istorijos saugotojas, bet ir gyvas pažinimo centras, padedantis suprasti Kauno praeitį, dabartį ir ateitį. „Man didelė garbė jau 12 metų būti Kauno miesto muziejaus dalimi ir stebėti šios bendruomenės augimą. Mano vizijoje muziejus tampa ryškiu mūsų istorija turtingo miesto objektu, o tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams tampa įprasta būtent čia ieškoti atsakymų apie Kauno praeitį, dabartį ir ateitį“, – sako dr. S.Jazavita.