Ketvirtoji Stanislovo Lukošiaus fotografiniam palikimui skirta knyga šįkart žvilgsnį kreipia ne tik į jo fotografuotą Kauną, bet ir į patį fotografą bei laiką, kuriame jam teko gyventi ir kurti. Represijos, sovietinės demonstracijos ir ideologiniai simboliai, religija, kasdienybė, laisvalaikis ir gamta – skirtingos miesto gyvenimo temos leidinyje susijungia į daugiasluoksnį sovietmečio Kauno pasakojimą.

Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ apie lietuvišką estradinę muziką išeivijoje pasakoja ir į naujausią Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų ekspoziciją „Estrada. Svajonės kaina“ kviečia muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.

Kauno pilis – viena seniausių mūrinių pilių Lietuvoje ir vienas ryškiausių Kauno simbolių. Su pirmosios šioje vietoje stovėjusios lietuvių pilies puolimu siejamas pirmasis Kauno vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Per šimtmečius pilis buvo gynybinis įtvirtinimas, valdovų apsistojimo vieta, kentėjo nuo karų ir potvynių, o šiandien yra gyva miesto istorijos pažinimo erdvė.

Pirmą kartą 2009 m. surengti Tautinės muzikos muziejaus Lietuviškų šokių vakarai jau daugiau nei 15 metų buria žmones per gyvą muziką ir tradicinį šokį. Nuo 2020 m. kartą per metus ši bendrystės tradicija iš muziejaus persikelia po atviru dangumi – į L. Zamenhofo gatvę, o šiemet jos geografija peržengs ir Lietuvos ribas.

Apie parodą rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja parodos kuratorius, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Rokas Sinkevičius.

Pats Istorijų festivalis nėra nauja istorija. Jis prasidėjo dar 2019 metais kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Nuo pat pradžių jis jungė muziejininkus, menininkus, istorijų pasakotojus, bendruomenes ir miesto istorijomis besidominčius žmones, kviesdamas Kauną pažinti per skirtingus pasakojimus, patirtis ir netikėtas miesto vietas.

Todėl šiandienos pasakojimas – apie moterį, kurios profesija – priimti į pasaulį ateinančius vaikus. Apie akušerę Stasę Petrauskaitę-Gruodienę – kompozitoriaus Juozo Gruodžio žmoną, kuri pati vaikų nesusilaukė, tačiau priėmė daugybę gimdymų rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Kauno miesto muziejaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.

Radijo ryšio pradžia

Pirmosios radijo stotys Lietuvos teritorijoje buvo įkurtos dar 20 a. pradžioje. Kaip ir šiandien, technologinės naujovės pirmiausia tarnavo kariniams tikslams. Po nesėkmingo Rusijos imperijos karo su Japonija kariuomenėje buvo suformuotos radiotelegrafo kuopos, turėjusios kibirkštines radijo stotis. Kibirkštinė radijo stotis – tai ankstyviausias radijo siųstuvo tipas, naudotas 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje.

Nors radijo erą Lietuvoje įprasta skaičiuoti nuo 1926-ųjų, Kauno miesto muziejaus istorikai Lina Mikalkėnaitė ir dr. Simonas Jazavita kviečia žvelgti giliau – į 19 a. pabaigą, kai radijo dar nebuvo net projektuose, tačiau pamatai jam tiesiogine to žodžio prasme jau buvo klojami.