Parodos fragmentai. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, 2019 m. Gintaro Jaronio nuotraukos

Kas sudaro vasaros festivalio atmosferą? Tai įvairios iš pažiūros nereikšmingos smulkmenos, tačiau be jų festivalyje visgi neapsieinama. Pagrindiniai visų vasaros festivalių atributai: bilietai-apyrankės, speciali daugkartinė alaus ar giros talpa su festivalio logotipais, festivalio marškinėliai, iki šventės mieste iškabinėti ir po šventės gerbėjų nuplėšomi plakatai, dalyvių ženkleliai, leidimai automobilį ar palapinę statyti festivalio teritorijoje… Visa tai, o ir festivalių dvasią labiausiai perteikiančias fotoakimirkas, galima atrasti Tautinės muzikos skyriuje, postfolkloro krypties festivalių parodoje „Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“. Paroda įrengta dar pernai, o šiemet ji tapo ypač aktuali. Parodą lankyti kviečiame daugybę kartų, nes joje įdomiausia – būtent festivalio dvasia bei interaktyvia veikla paremtas muzikinis žaidimas, kuriuo galima patiems susikurti žinomų liaudies dainų postfolkloro versiją.

Folkloras, postfolkloras, jų raiška festivaliuose ir kituose šiandieniniuose kontekstuose yra svarbi lietuvių kultūros dalis, formuojanti šiuolaikinę etninę pasaulėvoką. Tad nenuostabu, kad muziejus fiksuoja ir saugo šiandien aktualias folklorizmo formas. Postfolkloro krypties festivalių parodoje lankytojai neretai nustemba, kad tai, ką matome šiandien, yra taip svarbu ir lemia tai, kas bus rytoj. Tad lankytojai taip pat kviečiami dalintis savo patirtimi, bendrauti su muziejininkais, dovanoti išsaugotus senus bilietus ar plakatus, papasakoti savo asmenines patirtis, o gal net prisiminus užtraukti seną diedulio dainą (arba savo draugų rate prie palapinės dainuojamą dainą), kurios Kaune visgi dar niekas nebuvo negirdėjęs…

Kol kas patys naujausi postfolkloro temos eksponatai dar nepateko į parodą, tačiau neabejotinai tapo svarbūs šiandieninės kultūrinės situacijos liudytojai. Vienas tokių – internetinis vizualinis festivalio „Kilkim žaibu“ pranešimas, kuriame atsispindi dvejonės dėl karantino, paskelbto kilus koronaviruso pandemijai, atšaukimo ir festivalio bendruomenės optimistinis skatinimas nepasiduoti – laikyti kumščius, viltis, kad festivalis 2020 metais galbūt dar įvyks (pranešimas buvo paskelbtas kovo 16 d. festivalio „Facebook“ paskyroje. Balandžio 23 d. buvo pranešta apie festivalio nukėlimą į 2021 metus). Įdomu tai, kad pagrindinių postfolkloro krypties ir baltiškosios kultūros festivalių rengėjai greitai ir intelektualiai reflektuoja situaciją. „Kilkim žaibu“ pranešimo vizualiniame kontekste šmėžuojantis italų apsauginės „Daktaro Maro“ kaukės snapas, sukomplektuotas su gyvūno kaukolės ir dujokaukės elementais, kartu atspindi ir šiandieninę chaotišką situaciją ir karnavališkąją šventės pusę bei puikiai išreiškia sunkiosios muzikos ideologiją bei estetiką.

Festivalio „Kilkim žaibu“ internetinis vizualinis pranešimas. 2020 m.

Kitas, ne ką mažiau įdomus galimai būsimas eksponatas – festivalio „Mėnuo Juodaragis“ sukurto naujo renginio – „MJR Kaukynės XXI ½“ reklaminis skydelis. 2020 metais festivalis nevyks, tačiau atsirado unikalus renginys – „pusinis festivalis“, t. y. šventė tarp 21-ojo ir 22-ojo festivalio, skirta ištikimiausiems ir atkakliausiems festivalio lankytojams. Renginio organizatoriai taip pat neatsitiktinai pasirinko kaukių ir greta žaidybiniu principu radę kitą žodį – kaukų – temą.