KAUNO PILIES AMŽININKAS NAPOLEONAS ORDA
XIX amžius buvo vienas sudėtingiausių Lietuvos istorijoje, visų pirma dėl to, kad netekome savo valstybės. Kaunui, kaip strateginiam miestui, teko nemenka reikšmė: nuo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto sutikimo iki tapimo Rusijos karine tvirtove. Kauno pilies liekanos gynybai jau netiko, tačiau jos vaizdai, simbolizuojantys didingą praeitį, nuolat pasirodydavo litografijoje ir atsiradusioje fotografijoje.
Žinomas Baltarusijoje ir Lenkijoje, tačiau menkai pažįstamas Lietuvoje, Napoleonas Orda buvo plataus profilio menininkas ir taip pat, kaip ir garsusis jo amžininkas Adomas Mickevičius, laikė save LDK piliečiu. Gimęs 1807 m. bajorų šeimoje, Orda neatsitiktinai gavo imperatorišką vardą, mat prancūzų kariuomenei sėkmingai žygiuojant per Europą, lietuviai ir lenkai tikėjosi, kad Napoleonas Bonapartas išlaisvins juos iš Rusijos pančių. Būdamas patriotu, N. Orda dalyvavo 1831 m. sukilime, bet po nesėkmės, persekiojamas caro žandarų, buvo priverstas emigruoti ir apsistojo Paryžiuje.
Fotografijoje:
Reprodukcija iš Pilies skyriaus. Napoleonas Orda, 1875 m. Pavadinimas užrašytas lenkiškai, pažodžiui: „Kaunas. Pilies griuvėsiai. Neries intakas į Nemuną“
1856 m. N. Orda grįžo į gimtinę, tačiau po 1863 m. sukilimo jis vėl buvo apkaltintas dalyvavimu jame, įkalintas, o jo dvaras konfiskuotas. Negalėdamas prisidėti prie tėvynės išlaisvinimo, N. Orda kitaip pasitarnavo jos labui. Likusią gyvenimo dalį menininkas daug keliavo po buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemes ir piešiniuose įamžino jos miestus, pilis, dvarus.
1875 m. N. Orda aplankė daug žymių Lietuvos vietovių, taip pat ir Kauną. Lankydamasis mieste, jis nupiešė keletą miesto vaizdų, tarp kurių dėmesio sulaukė ir Kauno pilis. N. Ordos darbuose pilis atvaizduota labai realistiškai, išsiskiria iš daugelio kitų dailininkų piešinių, atliktų tuo metu madinga romantizuota maniera.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas
