OPERA IR BALETAS VALSTYBĖS TEATRE
Nuo senų laikų mėgėjams skirti sceniniai-vokaliniai veikalai (tiksliau – vaidinimai su muzika) buvo neatsiejama teatro ir muzikos sąjūdžio dalis Lietuvoje bei lietuvių išeivijos bendruomenėse. Lietuvišką operą bandė kurti Vydūnas, Č. Sasnauskas, M. K. Čiurlionis, J. Tallat-Kelpša, o pirmasis operą „Birutė“ sukūrė ir 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniuje pastatė M. Petrauskas.
Miko Petrausko opera „Birutė“, įėjusi į Lietuvos muzikos istoriją kaip pirmoji lietuviška opera, Valstybės teatre buvo pastatyta 1921 m. vasario 16 d. Ją dirigavo J. Tallat-Kelpša, režisierius – K. Glinskis, dailininkai – A. Varnas, P. Kalpokas ir P. Galaunė.
Antrosios M. Petrausko operos „Eglė žalčių karalienė“ premjera įvyko JAV, Bostone, 1924 m. Joje Žilvino vaidmenį atliko pats M. Petrauskas. Šis jau sudėtingesnis veikalas Valstybės teatre pastatytas po autoriaus mirties, 1939 m., kompozitoriui, chorvedžiui ir teatro sufleriui J. Dambrauskui atlikus didelę redakciją. Operą pastatė S. Dautartas, dirigavo J. Dambrauskas, scenografiją sukūrė L. Truikys.
Kompozitoriaus, altininko Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) vertingiausios operos – „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“ buvo sukurtos Lietuvoje. Opera „Gražina“ (K. Inčiūros libretas pagal A. Mickevičiaus dramą) Valstybės teatre pastatyta 1933 m. vasario 16 d. Dirigavo M. Bukša, režisierius – P. Oleka, dailininkas – A. Galdikas. Operos „Radvila Perkūnas“ premjera įvyko 1937 m. vasario 15 d. Dirigavo M. Bukša, režisierius – P. Oleka, dailininkas – M. Dobužinskis.
Pagal K. Inčiūros libretą sukurta pirmoji Antano Račiūno (1905–1984) opera „Trys talismanai“ buvo pastatyta 1936 m. kovo 19 d., jam baigiant kompozicijos studijas pas J. Gruodį. Operą dirigavo M. Bukša, režisierius – T. Pavlovskis, dailininkas – L. Truikys.
Fotografijose:
1 – scena iš J. Karnavičiaus operos „Gražina“. 1933 m. vasario 16 d. Valstybės teatras. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai
2 – scena iš Antano Račiūno operos „Trys talismanai“. 1936 m. kovo 19 d. Valstybės teatras. Kaunas. Mejerio Smečechausko nuotr. Kauno miesto muziejaus fondai
Jau okupacijos sąlygomis repetuota S. Šimkaus opera „Kaimas prie dvaro“ („Pagirėnai“). Šią operą buvo nutarta rodyti Maskvoje per Lietuvių literatūros ir meno dekadą (dešimties dienų laikotarpį), tačiau prasidėjo karas. Operos premjera įvyko vokiečių okupacijos metu, 1942 m. birželio 23 d. Dirigavo M. Bukša, režisierius – P. Oleka, dailininkas – Č. Janušas.
Pirmosios Respublikos metais Valstybės teatre buvo pastatyti tik keturi baletai. 1933 m. gegužės 19 d. pristatyti pirmieji lietuviški baletai – V. Bacevičiaus „Šokių sukūry“, J. Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“ ir B. Dvariono „Piršlybos“. Scenografiją baletams sukūrė T. Kulakauskas, A. Galdikas, S. Ušinskas. Dirigavo L. Hofmekleris.
Paskutinis Valstybės teatre pastatytas lietuviškas baletas – 1943 metų gruodžio 4 d. J. Pakalnio „Sužadėtinė“. Baletmeisteris – B. Kelbauskas, dailininkas – V. Andriušis, dirigavo autorius.
Kitų lietuviškų sceninių veikalų reikėjo dar ilgai laukti – tik 1953 m. Vilniaus operos ir baleto teatre buvo pastatyta A. Račiūno opera „Marytė“, o 1958 m. Kauno muzikiniame teatre – V. Baumilo opera „Paskenduolė“.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkas Karolis Venclauskas
Fotografijose:
3 – Valstybės teatro baleto šokėjas Bronius Kelbauskas koncertiniame šokyje. XX a. 4 deš. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai
4 – Antanas Kučingis – Dainius Antano Račiūno operoje „Trys talismanai“. 1936 m. kovo 19 d. Valstybės teatras. Kaunas. Fotografijos autorius – Mejeris Smečechauskas. Kauno miesto muziejaus fondai
