Pirmosios monetos nukaldintos VII a. pr. Kr. Lidijos Karalystėje, dabartinėje Turkijos teritorijoje. Monetos dėl savo savybių patiko žmonėms ir ilgainiui tapo neatsiejama prekybos dalimi. Iš Lidijos karalystės jos pamažu plito po visą likusį tuomet žinomą pasaulį – jas pradėjo kaldinti romėnai, o vėliau ir visa Europa. Pirmieji Lietuvos teritorijoje naudoti pinigai buvo Prahoje kaldinti grašiai bei lietuviški ilgieji, kurie įvardijami kaip pirmieji lietuviški pinigai.

Kauno miestas pirmą kartą 1361 m. paminėtas kryžiuočių kronikininko Vygando Marburgiečio kronikoje. Nuo pirmojo paminėjimo Kauno miestas bėgant metams pamažu keitėsi ir augo. Patogi miesto geografinė padėtis lėmė visuomet aktyvią prekybą, visuomet paliekančią tam tikrų įvairių laikotarpių reliktų: monetų, kurias kartkartėmis atsitiktinai aptinka tiek paprasti žmonės, vaikščiodami apylinkėse, tiek archeologai, tirdami kultūros paveldo objektus. Kauno miesto muziejaus fondai kaupia bei saugo šias monetas – jos suteikia įvairios informacijos apie Kauno miestą ir jo istoriją. Šioje parodoje kviečiame susipažinti su dalimi Kauno miesto muziejaus fonduose saugomų monetų.

Parodą parengė muziejininkas – archeologas Povilas Gadliauskas

Iškaldinti 1596 m. valdant karaliui Žygimantui III Vazai. Sidabras.

Iškaldinti 1683 m. valdant karaliui Jonui III Sobieskiui. Sidabras.

Iškaldintos 1850 m. Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje bei valdant imperatoriui Aleksandrui II. Varis.

Iškaldintas 1661 m. valdant Jonui II Kazimierui Vazai. Varis.

Iškaldintos 1864 m. Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje bei valdant imperatoriui Aleksandrui II. Varis. Aversas.

Kaldintas 1378–1419 m. Čekiją valdant karaliui Vaclovui IV. Sidabras.

Grašis kaldintas valdant Čekijos karaliui Vaclovui IV. Sidabras.

Kaldintas valdant Vytautui Didžiajam, tiksli kaldinimo data nežinoma. Sidabras.

Iškaldintos 1916 m., valdant Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II. Geležis.

Iškaldinta 1938 m. Nepriklausoma Lietuva, prezidentas Antanas Smetona. Sidabras.