Gaisrai ir kitos nelaimės įvyksta be įspėjimo ir labai nelauktai. Tarpukario Lietuvoje kovai su gaisrais buvo formuojamos profesionalios ugniagesių komandos.

1921 m. įsteigta Kauno savanorių ugniagesių draugija, o prie Lietuvos kariuomenės autobataliono nuo birželio mėn. 1 d. įsakyta suformuoti Kauno karo gaisrininkų komandą. Ją sudarė 33 žmonės. 1923 m. ši, pirmoji, karo ugniagesių komanda dėl finansinių sumetimų buvo likviduota, o jos turtas perduotas Kauno miesto savivaldybei. Taip atsirado pirmoji motorizuota civilinė ugniagesių komanda. 1924 m. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos ugniagesių organizacijų suvažiavimas, kuriame įsteigta Lietuvos Ugniagesių Organizacijų Sąjunga.

Vienas žymiausių ugniagesybos srityje tarpukario Kaune buvo priešgaisrinės apsaugos viršininkas brandmajoras Povilas Maksimovas. Jis ne kartą apdovanotas pasižymėjimo ženklais ir medaliais. Fotografijos gautos iš Povilo Maksimovo anūko Zigmo Maksimovo.

Parodą parengė rinkinių saugotoja Virgina Bitinienė

Pirmoje eilėje penktas iš kairės sėdi Kauno miesto brandmajoras Povilas Maksimovas (1880–1945). Povilas Maksimovas rūpinosi Kauno savivaldybės ugniagesių skyriaus atidarymu, Ugniagesių rūmų (dab. I. Kanto g. 1) statyba. XX a. 3 deš. Kaunas.

Septintas iš kairės sėdi Kauno miesto brandmajoras Povilas Maksimovas. Priekyje guli Kauno miesto brandmajoro Povilo Maksimovo sūnus Aleksandras Maksimovas. XX a. 3–4 deš. Kaunas.

Ugniagesių komanda, pasirengusi ugniagesių instruktorių kursų pratyboms. Pirmoje eilėje 5-tas iš kairės Kauno miesto brandmajoro Povilo Maksimovo sūnus Aleksandras Maksimovas. Kaunas, 1928 m. liepa.

Pratyboms pasiruošusi ugniagesių komanda išsirikiavusi stovi Kauno rotušės aikštėje. Ugniagesiams už nugarų – arkliais traukiama gaisrininkų technika, iš kraštų stovi reginį stebintys žiūrovai. XX a. 3–4 deš. Kaunas.

Ugniagesių komanda Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos rengtų ugniagesių instruktorių kursų pratybų metu. Pirmame plane nežinomas kursantas išvynioja ugniagesių vandens žarną. Kaunas, 1928 m. liepa.

Centre – ugniagesys vandens žarna malšina ugnį. Kaunas, XX a. 3–4 deš.

Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos rengtų ugniagesių instruktorių kursų kursantai prie gaisrinės automobilio. Pirmoje eilėje 3-čias iš dešinės Kauno miesto brandmajoro Povilo Maksimovo sūnus Aleksandras Maksimovas. Kaunas, 1928 m. liepa.

Kauno ugniagesių komandos pratybų prie nežinomo pastato akimirka. XX a. 3 deš. Kaunas.

Kauno ugniagesiai ir savanoriai, apsupę miesto ir apskrities viršininko namus Laisvės al. 16 (dab. Laisvės al. 30), rodo kursantams, kaip gesinti viršutines namų dalis ir stogą.  Kaunas, 1924 m. gruodžio 13 d.

Ugniagesių komanda, baigusi Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos rengtus ugniagesių instruktorių kursus, su kursų organizatoriais ir vedėjais. Ketvirtas iš kairės pirmoje eilėje sėdi Lietuvos gaisrininkų sąjungos pirmininkas Vladas Skardinskas. Antroje eilėje 3-čias iš dešinės stovi Kauno miesto brandmajoro Povilo Maksimovo sūnus Aleksandras Maksimovas. 1928 m. liepa. Kaunas.

Ugniagesių komanda, baigusi Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos rengtus ugniagesių instruktorių kursus, su kursų organizatoriais ir vedėjais. Penktas iš kairės sėdi Lietuvos gaisrininkų sąjungos pirmininkas Vladas Skardinskas. Pirmoje eilėje 1-as iš dešinės Kauno miesto brandmajoro Povilo Maksimovo sūnus Aleksandras Maksimovas. Kaunas, 1928 m. liepa.

Kauno ugniagesiai su ugniagesių tarnybos žirgais senoje arklių pašto stotyje. Tolėliau matyti dalis Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčios. XX a. 3–4 deš. Kaunas.

Kauno ugniagesiai su ugniagesių tarnybos žirgais prie nežinomų pastatų. XX a. 3 deš. Kaunas.

Pirmasis „Daimler“ markės gaisrinės automobilis Kauno ugniagesiams buvo nupirktas 1926 m.

Gaisrininkai su arkliais tempiama ir motorizuota ugniagesių technika šalia Kauno rotušės aikštės. Kairėje matyti dalis senosios arklių pašto stoties, toliau – dalis Kauno miesto rotušės. XX a. 3–4 deš.

Orkestras koncertuoja miestiečiams. Kaunas, XX a. 3–4 deš.

1932 m. Kauno miesto brandmajoras Povilas Maksimovas drauge su kitais įkūrė priešgaisrinių aparatų prekybinę ir pramoninę įmonę TITAN Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje ir Latvijoje. Priešgaisrinės sargybos „Titan“ atstovai demonstruoja savo inventorių Žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune. XX a. 3–4 deš.

Ugniagesiai vokiškame „Hermann Koebe“ ugniagesių automobilyje. „Hermann Koebe“, gaisrininkų įrangos fabrikas, Liukenvaldas, Berlynas.

Kauno ugniagesių komanda su arkliais tempiama ir motorizuota („Daimler“ markės gaisrinės automobilis) ugniagesių technika. Kaunas, XX a. 3 deš.

Kauno miesto brandmajoras Povilas Maksimovas prie ugniagesių automobilio. Kaunas. XX a. 3–4 deš.

Pažymima, kad sprendimas suteikti ženklą brandmajorui Povilui Maksimovui priimtas Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos Ženklų tarybos ir prezidiumo už uolų darbavimąsi ugniagesyboje. Kaunas. 1930 m.

Pažymima, kad remiantis Ženklų statutu ir Ženklų tarybos nutarimu, Kauno ugniagesių majorui Povilui Maksimovui ženklas suteiktas už nuopelnus ugniagesyboje.

Ženklo suteikimo pažymėjimas už 10 metų pavyzdingą darbą ugniagesyboje Kauno miesto brandmajorui Povilui Maksimovui. 1932 m. rugsėjo 6 d. Apačioje Sąjungos pirmininko Vlado Skardinsko, Ženklų tarybos pirmininko Galaunės, Sąjungos sekretoriaus Levo Malacho parašai.

Liudijime rašoma, kad Respublikos Prezidentas Antanas Smetona apdovanojo Povilą Maksimovą jubiliejiniu medaliu 10 metų Lietuvos nepriklausomybės sukakties proga. 1928 m.

Liudijimas kariuomenės ugniagesių ženklui nešioti Povilui Maksimovui Nr. 964. 1932 m. liepos 1 d.   Pirmame dokumento puslapyje pažymima, kad Povilas Maksimovas už ypač draugiškus santykius su ugniagesiais turi teisę nešioti kariuomenės ugniagesių ženklą. Ketvirtame puslapyje atspausdintas keturių posmų ugniagesių himnas.