Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkiniuose saugoma Romualdo Džiugo pieštų muzikų šaržų kolekcija – 223 vienetai, iš kurių  12 yra didelio formato. Šaržai iš autoriaus buvo nupirkti 1971–1972 m. Mokėta nuo 1 iki 10 rublių, tik vienas šaržas, kuriame pavaizduoti 29 dirigentai, dirbę 1928–1973 m., nupirktas už 25 rublius. Šaržai piešti ant vatmano pieštuku, tušu, kai kurie paspalvinti akvareliniais dažais. Ant visų yra autoriaus autografas ir atlikimo data, o reverse užrašyta pavaizduoto piešinyje asmens pavardė.

Šaržų autorius Romualdas Džiugas (1908–1992) – instrumentalistas, obojininkas. Grojo Valstybės, vėliau Lietuvos operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre. Gerai pažindamas, stebėdamas kolegas ir kitus muzikos pasaulio atstovus, savo piešiniuose taikliai, šmaikščiai įamžino daugybę Lietuvos muzikų, artistų, teatro darbuotojų.

Parodą parengė rinkinio saugotoja Vida Bingelienė

Romualdas Džiugas (1908–1992) – obojininkas, šių šaržų autorius. Mokėsi Kauno konservatorijoje pas P. Šubertą. Grojo Valstybės, vėliau Lietuvos operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre. Savo piešiniuose yra įamžinęs daugybę Lietuvos muzikų, artistų, teatro darbuotojų.

Mykolas Bukša (1869–1953) – dirigentas, kompozitorius, pedagogas. Mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoje pas žymius rusų muzikos pedagogus: N. Rimskį-Korsakovą, A. Glazunovą, A. Liadovą. Dirbo Rusijoje dirigentu. 1927 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Valstybės teatre, dėstė Kauno konservatorijoje. Sukūrė instrumentinių kūrinių, choro dainų, romansų.

Juozas Tallat-Kelpša (1889–1949) – operos dirigentas, kompozitorius, pedagogas. Mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoje, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. Nuo 1920 m. apsigyveno Kaune, prisidėjo prie Lietuvos operos teatro kūrimo. Dirigavo Kauno ir Vilniaus operos teatruose. Dirbo pedagoginį darbą Kauno konservatorijoje. Jo pastangomis buvo įsigyti ir į Kauną iš Belgijos atsiųsti kariljono varpai Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštui. Gausus kūrybinis palikimas: choriniai, vokaliniai, instrumentiniai, simfoniniai kūriniai.

Stasys Šimkus (1887–1943) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas, visuomenininkas. Lankė J. Naujalio chorvedžių ir vargonininkų kursus, organizavo chorus, koncertus. Baigė Sankt Peterburgo konservatoriją. 1915–1920 m. gyveno JAV, organizavo lietuvių chorus. Grįžęs Klaipėdoje įkūrė konservatoriją. 1931–1933 m. dirbo dirigentu Valstybės teatre. S. Šimkus buvo pirmųjų dainų švenčių dirigentas. Sukūrė operą, kantatų, harmonizavo daug lietuviškų dainų.

Leiba Hofmekleris (1900–1941) – lietuvių pianistas, dirigentas. Dirbo Valstybės teatre pianistu akompaniatoriumi, vėliau dirigavo operas ir buvo pagrindinis baletų dirigentas. Su Valstybės teatro baleto trupe gastroliavo 1934–1935 m. Monte Karle, Londone. Grojo brolių Hofmeklerių ansamblyje. Vokiečių nužudytas 1941 m.

Juozas Indra (1918–1968) – dainininkas, kompozitorius, dirigentas. Mokėsi Kauno konservatorijoje. Sukūrė daug pagrindinių vaidmenų Kauno ir Vilniaus operos teatruose. 1945–1948 m. buvo ištremtas į Komijos sritį. Grįžęs dėstė Lietuvos konservatorijoje, dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre. Nuo 1954 m. buvo Kauno muzikinio teatro dirigentas. Sukūrė baletą „Audronė“, instrumentinių kūrinių, harmonizavo daug lietuvių liaudies dainų.

Vytautas Viržonis (1930–2010) – pianistas, dirigentas, pedagogas. Lietuvos konservatorijoje baigęs S. Vainiūno fortepijono klasę, dirbo Operos ir baleto teatre pianistu koncertmeisteriu. Nuo 1961 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas. Parengė ir dirigavo daugybę operos ir baleto spektaklių, nemažai dirigavo užsienio operos teatruose. Dirbo pedagoginį darbą.

Jonas Aleksa (1939–2005) – lietuvių dirigentas, pedagogas. Baigė Lietuvos konservatoriją, tobulinosi Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) konservatorijoje, stažavosi Vienos muzikos akademijoje. Nuo 1965 m. Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas, vyriausiasis dirigentas, 1994–1997 m. – teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Dirbo Bratislavos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu. Parengė ir dirigavo daug operos spektaklių. Buvo Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.

Margarita Dvarionaitė (1928–2008) – lietuvių dirigentė, pedagogė. 1949 m. baigė Kauno konservatorijos J. Karnavičiaus fortepijono klasę, 1957 m. – Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) konservatoriją, I. Musino simfoninio dirigavimo klasę. Dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro dirigente, vėliau, nuo 1961 m. – Lietuvos filharmonijos simfoninio orkestro dirigentė. Pirmoji dirigavo daugelį lietuvių kompozitorių kūrinių.

Jonas Dambrauskas (1892–1982) – kompozitorius, vargonininkas, dirigentas. Baigė Varšuvos muzikos instituto vargonų klasę. 1922–1946 m. Valstybės teatro orkestro artistas, chormeisteris, sufleris. Vadovavo chorams. Sukūrė daug vokalinių, chorinių kūrinių, giesmių, harmonizavo apie 100 lietuvių liaudies dainų, kūrė muziką spektakliams. Redagavo ir instrumentavo M. Petrausko operą „Eglė“, pats ją dirigavo 1939 m.

Juozas Pakalnis (1912–1948) – kompozitorius, dirigentas, fleitininkas virtuozas, pedagogas. 1930 m. baigė Klaipėdos konservatoriją. Grojo Valstybės teatro simfoniniame orkestre, koncertavo kaip solistas, vėliau, nuo 1937 m., dirigavo spektaklius. 1938–1939 m. Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje studijavo dirigavimą ir kompoziciją. Sukūrė baletą „Sužadėtinė“, simfoninių, instrumentinių kūrinių. Nuo 1990 m. rengiamas Lietuvos J. Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkursas.

Konradas Kaveckas (1905–1996) – kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas. Mokėsi Kauno muzikos mokykloje, vargonų klasėje pas J. Naujalį. Studijavo Paryžiuje. Vadovavo chorams, ilgai dirbo su Kauno universiteto studentų choru, su šiuo choru gastroliavo Europoje. 1949–1962 m. vadovavo Lietuvos filharmonijos chorui, buvo vyriausiasis Lietuvos dainų švenčių dirigentas. Sukūrė religinių kūrinių, daug chorinės muzikos, solo dainų, kūrinių vargonams.

Rimas Geniušas (1920–2012) – dirigentas, pianistas, pedagogas. Studijavo Kauno konservatorijoje, baigė B. Dvariono fortepijono ir M. Bukšos dirigavimo klasę. Tobulinosi Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) konservatorijoje. Nuo 1952 m. Lietuvos operos ir baleto teatro dirigentas. Parašė knygų.

Juozas Mažeika (1907–1976) – operos solistas, baritonas. Dainuoti mokėsi Kauno muzikos mokykloje ir Italijoje. 1930–1958 m. dainavo Valstybės, vėliau – Lietuvos operos ir baleto teatruose. Sukūrė daug pagrindinių vaidmenų operų spektakliuose. 1937 m. Vienos tarptautiniame vokalistų konkurse laimėjo antrąją vietą.

Virgilijus Noreika (1935–2018) – operos solistas, tenoras, pedagogas. Baigė Lietuvos konservatoriją, K. Petrausko dainavimo klasę, tobulinosi Italijoje. Nuo 1957 m. Lietuvos operos ir baleto teatro solistas, 1975–1991 m. dar ir šio teatro direktorius. Dainavimą dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, Venesueloje, Estijoje. Sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų operos spektakliuose, gastroliavo pasaulio operos teatruose.

Vladas Česas (1917–2008) – operos solistas, tenoras, pedagogas. Mokėsi Kauno konservatorijoje pas P. Oleką. 1944–1975 m. dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre, sukūrė 52 vaidmenis. Iki 1991 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje.

Kostas Orentas (1905–1955) – operos solistas, lyrinis tenoras. Baigė Kauno muzikos mokyklą. 1931–1944 m. Valstybės teatro solistas, dainavo 40 operų pastatymų. Su žmona, Valstybės teatro baleto šokėja Z. Smolskyte-Orentiene, emigravo į Vokietiją, vėliau gyveno Kanadoje, dėstė dainavimą, koncertavo.

Vladimiras Rubackis (1914–1981) – lietuvių dainininkas, baritonas. Baigė Lietuvos konservatoriją, K. Petrausko dainavimo klasę. Lietuvos filharmonijos solistas, 1949–1963 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro solistas.

Julius Duršliokas (1911–1999) – vargonininkas, dainininkas. 1925–1926 m. lankė J. Naujalio vargonininkų ir chorvedžių kursus, vargonininkavo. 1930–1937 m. mokėsi dainavimo pas O. Marini ir fortepijono pas A. Kačanauską Kauno muzikos mokykloje. Nuo 1936 m. dainavo Valstybės teatre, vėliau dirbo su chorais ir vokaliniais ansambliais. Dainavo vyrų kvartete „Linksmieji broliai“.

Eduardas Kaniava (1937) – operos solistas, baritonas, pedagogas. Baigė Lietuvos konservatoriją, P. Olekos dainavimo klasę, stažavosi Bulgarijoje, Sofijos operos teatre. Buvo solinio dainavimo katedros vedėju Lietuvos muzikos akademijoje, dirbo Venesuelos dainavimo akademijoje. Sukūrė apie 50 operos vaidmenų.

Bronius Kelbauskas (1904–1975) – pirmasis profesionalus lietuvių baleto šokėjas ir baletmeisteris. Lankė baleto studiją Charkove, O. Dubeneckienės baleto studiją Kaune. Stažavosi baleto studijose Paryžiuje ir Londone. 1925–1975 m. – Valstybės, o vėliau – Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės solistas ir baletmeisteris. Su Valstybės teatro baleto trupe 1935 m. gastroliavo Monte Karle, Londone.

Henrikas Jagminas (1912–1996) – Lietuvos baleto artistas. Mokėsi P. Petrovo studijoje prie Valstybės teatro, 1925 m. šoko pirmajame baleto spektaklyje „Copellia“. Iki 1962 m. šoko Valstybės bei Operos ir baleto teatrų pastatymuose. Sukūrė apie 50 klasikinių ir charakterinių vaidmenų baleto ir operos spektakliuose.

Raimondas Minderis (1941) – Lietuvos baleto artistas, pedagogas. 1959 m. baigė Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) choreografijos mokyklą ir iki 1993 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatre. 1969–1972 m. dėstė M. K. Čiurlionio meno mokyklos choreografijos skyriuje. 1976–1993 m. Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės vadovas.

Aliodija Ruzgaitė (1923–2017) – Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė. Mokėsi A. Obuchovo baleto studijoje, 1939 m. baigė Kauno Valstybės teatro baleto studiją. 1941–1949 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakulteto Filologijos skyriuje, 1954 m. baigė Lunačiarskio valstybinį teatro meno institutą. 1942–1966 m. buvo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto soliste, 1959–1966 m. – ir baletmeistere repetitore. Dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje.

Eugenijus Bandzevičius (1907–?) – lietuvių baleto artistas, baletmeisteris. 1925 m. baigė Valstybės teatro baleto mokyklą. 1925–1944 m. – šio teatro baleto solistas, baletmeisteris. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Iki 1952 m. dirbo baleto mokytoju Lubocke (Teksasas), 1952 m. čia įsteigė baleto studiją. Sukūrė apie 60 vaidmenų baletuose ir operose.

Berta Berkavičienė (?) – lietuvių arfininkė, pedagogė. Apie 1928 m. B. Berkavičienė su savo vyru, žinomu violončelininku Povilu Berkavičiumi, iš Rygos atvyko  į Kauną. Dirbdama Kaune už didelę pinigų sumą pirko arfą iš Anglijos. Grojo Valstybės, vėliau Lietuvos operos ir baleto teatre.

J. Ulvigas (?) – kontrabosininkas. Valstybės teatro simfoninio orkestro artistas.

E. Gliaudelis (?) – smuikininkas. Lietuvos operos ir baleto teatro simfoninio orkestro artistas.

M. Olšauskas (?) – tūbistas. Valstybės teatro simfoninio orkestro artistas.

J. Kudokas (?) – fagotininkas. Valstybės teatro simfoninio orkestro artistas.