Lentainių piliakalnis buvo įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos šlaito pakraštyje, šalia kelio Kaunas–Žeimiai. Nuo viršutinės terasos jį skiria 30 m pločio ir apie 5 m gylio gynybinis griovys. Sudaro dvi aikštelės. Pirmojo pasaulinio karo metu piliakalnį apardė jo viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota vieno iš pylimų žemė.

Lentainių piliakalnis datuojamas I tūkst. pab. – II tūkst. pradžia. Pirmasis piliakalnį 1911 m. tyrinėjo garsus archeologas L. Kšivickis. O plačiausiai piliakalnis tyrinėtas 2001–2009 m. archeologo Algirdo Žalnieriaus. Būtent jo surinkta charakteringiausia archeologinė medžiaga ir yra apžvelgiama šioje parodoje.

Parodą parengė muziejininkas-archeologas Povilas Gadliauskas.

I tūkstantmečio antros pusės verpstukas iš rausvo smiltainio rodo, kad vienas iš amatų, kuriais užsiėmė piliakalnyje gyvenusi bendruomenė, buvo verpimas.

Radimvietė: 2009 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr. antra pusė.

Įrankio iš rago (tikriausiai – ylos) dalis rodo, kad vienas iš verpstuku suverptų siūlų panaudojimo būdų galėjo būti – odinių drabužių siuvimas naudojantis šia yla.

Radimvietė: 2008 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr.

Titnago nuoskala rodo, kad piliakalnyje greičiausiai buvo gaminami įvairūs įrankiai iš titnago.

Radimvietė: 2008 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr. antra pusė.

Molio tinkas buvo naudojamas statybose. Juo buvo tvirtinami pastatai ir gynybinės sienos. Molio tinku dengti statiniai tapdavo atsparesni padegimams.

Radimvietė: 2008 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr. antra pusė.

Grublėtosios keramikos puodo pakraštėlio šukė. Grublėtoji keramika Lietuvoje vyravo nuo I tūkst. pr. Kr. pabaigos iki maždaug X amžiaus.

Radimvietė: 2007 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr. antra pusė.

Titnago nuoskala, pasidengusi gelsvos spalvos patina. Titnagas, kaip ir dauguma metalų, laikui bėgant oksiduojasi, dėl to gali pasikeisti jo paviršiaus spalva.

Radimvietė: 2005 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr.

Grublėtosios keramikos puodo viršutinė dalis. Archeologams gana retai pavyksta surasti tokio dydžio keramikos fragmentą. Kaip matyti nuotraukoje, puodas buvo stambiai grublėtas.

Radimvietė: 2006 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr.

Raižytas kaulo fragmentas nebūtinai turi būti vertinamas kaip I tūkstantmečio meno darbas, tačiau tai neabejotinai yra senovės žmonių saviraiškos pavyzdys.

Radimvietė: 2004 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr.

Akivaizdu, kad I tūkstantmetyje gyvenusiems žmonės ragas buvo labai svarbi žaliava, iš jo daryta didelė dalis įrankių.

Radimvietė: 2004 m. Kauno r. Lentainių piliakalnis archeologinių tyrimų metu. Archeologas Algirdas Žalnierius.

Datavimas: I tūkst. po Kr.