Anksčiau aplinkinių dėmesio sulaukdavo žmogus, kalbantis mobiliuoju telefonu, o šiandien panašiai reaguojama į skambinantį iš taksofono būdelės. Tiems, kas neturėjo telefono namuose, teko naudotis mieste esančiose būdelėse įrengtais telefono automatais-taksofonais. Apmokama už skambučius iš taksofono buvo monetomis ir žetonais. Pirmasis žingsnis link taksofono parko modernizavimo buvo perėjimas prie kortelių aptarnavimo sistemos. Parodoje susipažinsite su telefonų automatų-taksofonų kortelių istorija Lietuvoje.

Parodoje panaudota dalis eksponatų, perimtų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus.

Parodą parengė Kauno miesto muziejaus rinkinių saugotoja Irena Petraitienė

1993 metais Vilniuje tarp „Lietuvos telekomo“ (dabartinis „Telia“) ir Lenkijos firmos „Telefonica Ltd“ buvo sudaryta sutartis dėl kortelinių taksofonų tiekimo į Lietuvą ir dėl magnetinių kortelių, skirtų taksofonams, gamybos.

Taip prasidėjo kortelinių taksofonų era Lietuvoje.

Korteliniai taksofonai yra kur kas patogesni už žetoninius taksofonus.

Naudotis magnetine kortele labai patogu, nes nereikia kas minutę mesti žetono, o pačioje kortelėje atsispindi, kiek minučių žmogus kalbėjo.

Magnetinių kortelių paklausa vis didėja. Tai natūralu, nes nuolat plečiasi taksofonų tinklas.

Pasirodę korteliniai taksofonai „Urmet“ tapo populiarūs dėl savo pranašumų. Nusipirkus magnetinę kortelę (25, 50, 100, 200 televienetų), suteikiamos vietinės, tarpmiestinės ir tarptautinės paslaugos, galima nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais.

Naujosios paslaugos paklausą skatina ir reklama. Korteles reklamuoja radijo stotis „M-1“, laikraščiai bei žurnalai, vizualinė nuotrauka ant vieno iš „Lietuvos telekomo“ pastato.

Magnetinės kortelės reklamuojamos ir tarptautinėje kompiuterių, orgtechnikos, informatikos ir telekomunikacijų parodoje INFOBALT.

Magnetinė kortelė ir pati gali būti reklamuotoja. Kortelių tiražai naudojami įvairių firmų bei bankų reklamai.

Pirmoji tokia kortelė, susijusi su kitų įmonių paslaugų reklama, kur reklamuojamas viešbutis „Karolina“, pasirodė 1994 metų gegužės mėnesį.

Leidžiamose taksofono kortelėse siūloma įmonėms reklamuoti savo prekes ir paslaugas, nes tokią reklamą lengva pastebėti.

„Lietuvos telekomas“ (dabartinis „Telia“) išleidžia taksofono kortelių, susijusių ir su savo įmonės teikiamų paslaugų reklama.

Pirmoji tokia taksofono kortelė, susijusi su bendrovės teikiamų paslaugų reklama, pasirodė 1996 metų balandžio mėnesį.

1996 metais „Lietuvos telekomas“ (dabartinis „Telia“) paskelbė konkursą taksofonams pirkti. Pirmenybė buvo teikiama firmoms, kurios gamins arba rinks taksofonus Lietuvoje. Buvo pasirinkta Kauno firma „Katra“.

1997 metais tarp „Lietuvos telekomas“ (dabartinis „Telia“) ir UAB „Katra“ buvo pasirašytos dvi sutartys. UAB „Katra“ įsipareigojo pateikti „Pulsar 50“ kortelinių taksofonų ir tiekti intergroschemines korteles šiems taksofonams.

Intergroscheminės kortelės yra praktiškesnės už magnetines, į jas galima įrašyti daug informacijos, kuri daugelyje šalių naudojama atsiskaitymams už įvairias paslaugas.

Naudojama intergroscheminė kortelė (50, 100, 200 televienetų) turi apsaugos modulius, o tai padaro ją neįmanomą padirbti.

2000 metais dėl saugumo ir universalumo sparčiai populiarėja lustinės mokėjimo kortelės. Į vieną lustinę kortelę gali būti integruotos kredito, debeto mokėjimo, elektroninės piniginės, telefono aparato ar automobilio parkavimo kortelės ir daugelis kitų programų.

AB bankas „Snoras“ pirmasis ir vienintelis pradėjo diegti lustines mokėjimo korteles – tai buvo tik Lietuvoje galiojusi „eLitoCard“ kortelė.

Viešoji telefoninių skambučių paslauga šalyje tapo ypač nepopuliari pradėjus naudotis mobiliaisiais telefonais, kurių ryšys neva pigesnis ir universalesnis.

Taksofonų skaičius periodiškai ir nuosekliai mažėja. Šiuo metu Lietuvoje veikia 213 taksofonų.

Taksofonų kaip universalios paslaugos yra atsisakiusios bent 12 Europos Sąjungos šalių. Dauguma taksofonų atliekama nuo kelių iki keliolikos skambučių per visus metus, o visų taksofonais atliktų skambučių vidutinė trukmė nesiekia net minutės.

Taksofonai Lietuvoje skaičiuoja paskutinius mėnesius – jau kitąmet jų nebematysime. 2018 metų pabaigoje priimtas Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuriame nebelieka prievolės teikti telefono ryšio paslaugas taksofonais.

Telekomunikacijos bendrovės įdėjo reklamą į taksofono korteles arba rodė įžymybių portretus, meno kūrinius ar patrauklią fotografiją. Kadangi bet kurios kortelės dizainas yra ribotas, kolekcionierius paskatino rinkti taksofono korteles.

Internetiniai klubai ir katalogai suteikia kolekcionieriams išsamią informaciją apie taksofono korteles. Klubuose veikia forumai, kuriuose kolekcionieriai diskutuoja, aptaria, dalijasi patirtimi.