Pirmoji „La Scaloje“

Veronika Podėnaitė (1902–1933) į muzikos istoriją įėjo kaip pirmoji lietuvė, dainavusi Milano operos teatre „La Scala“. Staigi ir netikėta jos mirtis lėmė, kad Lietuvos archyvuose ir muziejuose išliko labai mažai informacijos, susijusios su šios moters kūrybiniu palikimu. Šioje virtualioje parodoje pristatomi unikalūs ir itin vertingi Kauno miesto muziejaus eksponatai, susiję su V. Podėnaitės gyvenimu.

 

V. Podėnaitė atlieka Toskos vaidmenį Dž. Pučinio operoje „Toska“. Valstybės teatras 1932–1933 m. Foto ateljė „Zinaida“, Kaunas. PMMGEK-14611

V. Podėnaitė jaunystėje

V. Podėnaitė gimė 1902 m. gruodžio 24 d. Rygoje. Ten mokėsi gimnazijoje, o 1920 m. atvyko į Kauną ir pradėjo mokytis muzikos mokykloje dainavimo pas J. Bieliūną.

 

V. Podėnaitė. R. Johannson foto ateljė. Ryga, 1911 m. PMMGEK-14612

Alantos dvaras

Dainininkės sesuo ištekėjo už politiko, krašto apsaugos, o vėliau – ir susisiekimo ministro Balio Sližio (1885–1957), kuris 1925 m. įsigijo Alantos dvarą Molėtų rajone. Dvarą prižiūrėjo V. Podėnaitės motina.

 

Paveikslas „Alantos dvaras“. Autorius nežinomas. XX a. I pusė. PMMPEK-17065

Debiutas scenoje

1920 m. gruodžio 31 d. V. Podėnaitė (dramatinis sopranas) pirmajame Lietuvos operos teatro spektaklyje – Dž. Verdžio operoje „Traviata“ – atliko Floros vaidmenį. Kartu su ja scenoje dainavo Kipras Petrauskas (Alfredą), Adelė Galaunienė (Violetą), Antanas Sodeika (Žermoną).

 

Afiša. Pirmojo Lietuvos operos teatro spektaklio – Dž. Verdžio „Traviata“ – afiša. 1920 m. GEK-3822

Studijos Italijoje

Po sėkmingo debiuto Lietuvių meno kūrėjų draugijos pastangomis V. Podėnaitė gavo Švietimo ministerijos stipendiją ir išvyko studijuoti į Italiją. Ji mokėsi dainavimo Romos Šv. Cecilijos konservatorijoje pas žymius to meto pedagogus Pio di Pietro ir Edvige Ghibaudo.

 

K. Petrausko atsisveikinimo su Kauno publika koncerto, kuriame dainavo ir V. Podėnaitė, programa. Kaunas, 1921 m. GEK-960

Koncertas Rišeljė amfiteatre

1929 m. kartu su lietuvių muzikais (A. Galauniene, S. Dievaityte, V. Bacevičiumi) V. Podėnaitė dalyvavo lietuvių muzikos vakare Sorbonos universiteto Rišeljė amfiteatre, kur buvo atliekami lietuvių kompozitorių kūriniai. Jaunajai solistei teko dalyvauti koncertuose su labai žymiais atlikėjais – G. Lauri-Volpi, B. Franci, F. Anitua. Vėliau ji dainavo Viterbo teatre, Romos karališkojoje operoje.

 

Lietuvių muzikos vakaras Sorbonos Rišeljė amfiteatre Paryžiuje, kuriame dalyvavo V. Podėnaitė. 1929 m. PMMGEK-13060

„La Scalos“ solistė

Italijoje dainininkė pasivadino Veros Gailos vardu (pagal motinos Gailiūtės pavardę). 1931–1932 m., kai jau dainavo žymiajame Milano „La Scala“ teatre, ėmė vadintis tikrąja pavarde – V. Podėnaitė. Vėliau, 1933 m., šiame teatre dainavo ir Kipras Petrauskas.

 

Pirmoji operos trupė. Antroje eilėje iš kairės antra sėdi V. Podėnaitė, penktas – K. Petrauskas. Autorius nežinomas. Kaunas, 1920 m. PMMGEK-4625

Vaidmenys, sukurti Valstybės teatre

1932 m. V. Podėnaitė grįžo į Kauną, nes už valstybinę stipendiją turėjo dvejus metus atidirbti Lietuvoje. Valstybės teatre solistė sukūrė tris vaidmenis – Aidą Dž. Verdžio operoje „Aida“, Džordžetą Dž. Pučinio operoje „Skraistė“ ir Toską Dž. Pučinio operoje „Toska“. Muzikologas, kompozitorius ir publicistas Vladas Jakubėnas apie V. Podėnaitės sukurtą Toskos vaidmenį 1933 m. gegužės 27 d. „Lietuvos aido“ numeryje rašė taip: „Susilaukėme naujos, švelnesnės ir lyriškesnės, bet įspūdingos, įtikinamos Toscos.“

 

Dž. Pučinio operos „Skraistė“, kurioje dainavo V. Podėnaitė, programa. Valstybės teatras, 1933 m. PMMPEK-6303

Atminimo įamžinimas

Gaila, kad netikėta mirtis nutraukė talentingos dainininkės karjerą. V. Podėnaitė mirė 1933 m. liepos 7 d., eidama 31 metus. Solistė palaidota Kauno miesto kapinėse (dabar Ramybės parkas), jos kapą žymi kuklus antkapis. Ant Gedimino gatvės 20 namo kabo memorialinė lenta su užrašu, kad šiame name 1932–1933 m. gyveno Lietuvos operos solistė Veronika Podėnaitė.

 

Iškarpa iš spaudos. Veronika Podėnaitė. Apie 1932 m. PMMPEK-15914/226

Susijusios parodos

į viršų

Bendraukime