Penkeri metai problemų

Jau tapo įprasta, kad lapkričio viduryje į Kauną suvažiuoja arti šimto muziejininkų iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Tai reiškia – atėjo laikas kasmetinei Kauno miesto muziejaus konferencijai. Suvažiuotų ir daugiau, tačiau svečių skaičių riboja turimos darbo erdvės.

 

Šiame tekste nenagrinėsime taip vadinamos Naujosios muziejininkystės atsiradimo priežasčių. Nors visa tai kas šiandieną vyksta atminties institucijų pasaulyje, o pirmiausiai, naujų darbo formų ir auditorijų paieškos, yra sąlygojamos pastarosios teorinių nuostatų. Naujosios muziejininkystės paskatintas muziejų atsinaujinimas tapo iš esmės permanentiniu nūdienos kultūros reiškiniu.

 

 

Pirmiausiai, per visą Lietuvą nuvilnijo muziejų ekspozicijų atnaujinimų banga, kuri tapo ypač aktualia mažiems regionų muziejams neturintiems nei pakankamai finansinių resursų, nei žmogiškų išteklių, nei projektinio darbo patirties. Teoriniai iššūkiai ir praktinis ekspozicijų atnaujinimo sprendimai ir tapo prieš penkerius metus startavusios pirmosios kasmetinės Kauno miesto muziejaus konferencijos diskusijų objektu. Taip visiškai natūraliai susiklostė tradicija orientuotis į ne tokias palankias sąlygas nei Nacionaliniai ar kiti didieji miestų muziejai turinčių vidutinių ir ypač mažųjų muziejų problemas ir jų sprendimų specifiką. O kad toks sprendimas buvo teisingas, akivaizdžiai liudija kolegų muziejininkų dėmesys Kauno miesto muziejaus konferencijoms matomas visoje Lietuvoje: nuo vakarinių šalies pakraščių iki Rytų Aukštaitijos, Nuo Biržų ar Mažeikių šiaurėje, iki Dzūkijos ar Suvalkijos muziejų pietuose. Pirmoje konferencijoje susiklostė ir kita graži tradicija – pranešimus skaityti kviesti ne tik gerąja patirtimi pasidalinti galinčius kolegas muziejininkus, bet ir su muziejininkais bendradarbiaujančių verslo įmonių atstovus. Pastarieji į aptariamas problemas neretai žvelgia iš kito kampo nei atminties institucijų darbuotojai. Tai, iš vienos pusės, leidžia užaštrinti keliamus klausimus, iš kitos – parodo galimus kelius problemų sprendimui.

 

2015 metus paskelbus Etnografinių regionų metais, pastaroji tema buvo suaktualinta antrojoje kasmetinėje konferencijoje. Tą kartą į Kauną susirinkę muziejininkai aptarė vietos kultūros pristatymo ypatumus regioniniuose Lietuvos muziejuose. Muziejų atsinaujinimo ir naujų darbo formų paieškų kontekste, rodos, kasdienė Lietuvos muziejų darbo sritis buvo naujai suaktualinta ir sulaukė didelio iš visos Lietuvos suvažiavusių klausytojų dėmesio.

 

Regionų metams skirtos Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos istorijos skyriaus kanklių ekspozicijos fragmentas. Giedrės Jankauskienės nuotr.

 

Atnaujinant ekspozicijas svarbia atminties institucijų aktualija tapo interaktyvių priemonių adaptavimas muziejinėse erdvėse. Nepaisant lėšų stygiaus, mažesnieji Lietuvos muziejai šiandieną gan sėkmingai integruoja pasaulyje įprastas audiovizualines interaktyvaus apsikeitimo informacija sistemas – audiogidus ar QR kodus, leidžiančius ekspoziciją papildančią informaciją nuskaityti tiesiai į lankytojo planšetę arba mobilų telefoną. O kompiuterių monitoriuose pateikiami vaizdai jau nieko nenustebins ir regioniniuose muziejuose. Pasitaiko ir įdomesnių virtualaus realybės imitavimo pavyzdžių – pavyzdžiui, virtualusis vaiduoklis Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje ar galimybė pačiam susidėlioti muzikinę kompoziciją interaktyviame muzikos stende Tautinės muzikos skyriuje. O bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje gali pasigirti interaktyvia grindų instaliacija, leidžiančia muziejaus lankytojui pasijusti archeologinių kasinėjimų dalyviu. Vis dėlto, bene svarbiausiu 2016 metų trečiosios kasmetinės Kauno miesto muziejaus konferencijos diskusijų objektu tapo klausimas – ar tikrai pasiteisina didžiulės investicijos į vis naujas ir naujas technologijas, kurios sensta taip pat sparčiai kaip ir atsiranda? Ir čia vienareikšmių atsakymų nerado nei muziejininkai, nei, rodos, interaktyvių technologijų protegavimu suinteresuoti verslo atstovai. Pastarieji akcentavo, kad atminties institucijos neretai neišnaudoja visų interaktyvių technologijų teikiamų galimybių. Na, o muziejininkai besidžiaugdami naujomis galimybėmis sudominti lankytojus, užsiminė ir apie elektroninių technikos priemonių priežiūros ir gedimų šalinimo problemas.

 

Viena svarbiausių šiandienos atminties institucijų darbo krypčių ir socialinių iššūkių – edukacinė atminties institucijų veikla. Šiai muziejinio darbo krypčiai aktualios problemos – ekspozicinių erdvių kuriamo pasakojimo įtraukimas į edukacines programas, interaktyvių ir žaidybinių edukacinių priemonių panaudojimo ypatumai, darbas su specialius poreikius turinčiomis lankytojų grupėmis ir kitos – buvo aptartos 2017 metais vykusioje ketvirtojoje kasmetinėje konferencijoje.

 

O kokius klausimus iš skirtingų Lietuvos kraštų susirinkę muziejininkai svarstė 2018 metų lapkričio 16 dieną įvykusioje penktojoje kasmetinėje konferencijoje?

 

Muziejininkų pastangos sukurti vizualiai patrauklią, šiuolaikinei lankytojų kartai aktualią ekspozicinę erdvę, parengti įtraukiančias ir skirtingo amžiaus ar specifinių poreikių turintiems lankytojams tinkamas edukacines programas ir kitokia muziejinė veikla neduos tinkamų rezultatų, jei potencialūs muziejaus lankytojai nesugebės „atrasti“ muziejaus. Tad gebėjimas tinkamai paviešinti muziejines veiklas, kitais žodžiais tariant – „būti matomu“, šiandieną yra vienas pagrindinių iššūkių sėkmingam muziejaus darbui. Muziejaus darbo reprezentavimas, tinkamo atminties institucijų įvaizdžio kūrimas, viešuosius ryšius aktualizuojančių naujų veiklų atsiradimas ir tapo kertiniu penktosios kasmetinės konferencijos akmeniu.

 

Siekdamas, kad muziejus būtų gerai matomas viešojoje miesto erdvėje Kauno miesto muziejus pastaraisiais metais ypatingą dėmesį skyrė ne tik veiklų atnaujinimui ir atitinkamam jų viešinimui, bet ir bendrajai muziejaus reprezentacijai. Dar pirmosios kasmetinės konferencijos diskusijos parodė, kad siekiant rezultato – ypatingai svarbus bendradarbiavimas su įvairių sričių profesionalais. Formuojant naują Kauno miesto muziejaus įvaizdį taip pat nebuvo apsieita be jų pagalbos. Todėl šiųmetinėje konferencijoje Kauno miesto muziejų atstovavo net du pranešėjai. Pagrindinius prekės ženklo kūrimo principus, kuriais vadovaujantis buvo kuriamas naujasis Kauno miesto muziejaus veidas pristatė agentūros BÜRO vadovas Artūras Bulota. Kauno miesto muziejaus komunikacijos koordinatorė Aurelija Gervickaitė konferencijos klausytojams apibendrintai, tačiau labai konkrečiai pristatė kaip praktikoje turėtų atrodyti sėkmingas komunikacinis ištransliavimas, pradedant nuo to, kaip muziejaus misija turėtų atsispindėti komunikacijoje, kokiu būdu kalbėti, kad auditorija ne tik pastebėtų žinutę, bet ir ją išgirstų, ir baigiant – kaip atsirinkti kam transliuojama žinutė turėtų būti skirta.

 

Iš kitų pranešėjų galima išskirti ką tik duris atvėrusio MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės pasakojimą apie per 10 metų nueitą kelią, pristatant sumanymą, įvairias kultūrines iniciatyvas, neleidusias pamiršti idėjos ir pagaliau sėkmingą jos realizavimą, pavertusį MO muziejų šiomis dienomis vienu labiausiai lankomu kultūros objektu. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas kalbėjo iš provincijos muziejaus – neturinčio nei didelio miesto institucijai būdingų resursų, nei tinkamo palaikymo – perspektyvų. Nepaisant to, pranešėjas taip pat turėjo galimybę pasidžiaugti sėkmingais sprendimais ir laipsnišku judėjimu į priekį. Rajoninio lygmens muziejams kylančius iššūkius bei jų sprendimus pristatė ir Tauragės krašto muziejaus bei Marijampolės kraštotyros muziejaus atstovės.

 

2018 metų konferencija. „Muziejaus reprezentacija ir veiklos viešinimas“. MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė klausytojams pristato naujojo muziejaus sėkmės istoriją. Aurelijos Gervickaitės nuotr.
Naujo Kauno miesto muziejaus stiliaus sukurto bendradarbiaujant su agentūra BURO pavyzdys. Artūro Bulotos nuotr.

 

Kad 2018 metų konferencija atliepė susirinkusių klausytojų lūkesčius, patvirtinti gali ne tik tai, kad dauguma svečių išklausė visus pranešimus iki galo, uždavė jiems rūpimus klausimus, dalyvavo diskusijose. Bet ir atsitiktinės lankytojos, drauge su visais išklausiusios pranešimus iki galo, nuoširdus padėkos žodis už galimybę pažinti iš išorės retai kada matomą muziejininkų darbą.

 

Muziejininkas dr. Arūnas Vaicekauskas

į viršų

Bendraukime