Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius organizuoja penktąją muzikos paveldo tyrimams skirtą mokslinę konferenciją. Šių metų konferencijos tema – „Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Paveldas ir dabartis“. Konferencija vyks balandžio 9 d. 11 val. nuotoliniu būdu ir bus transliuojama gyvai Kauno miesto muziejaus Facebook puslapyje.

Programa:

11.00–11.20 Giedrius Kuprevičius „Kauno kompozitorių ir muzikologų skyriaus aušra: arčiau liaudies, toliau nuo valdžios“. 50 metų Kauno kompozitorių ir muzikologų skyriui – tai ir pusė amžiaus miesto muzikinės istorijos, kurioje įrašyta daugybė įvairios reikšmės muzikinio gyvenimo įvykių nuo Kaune gyvenančių ir kuriančių kompozitorių naujų kūrinių premjerų, muzikologų darbų publikacijų, bendrų kultūros reikalų judinimo ir įvairių problemų sprendimo iki socialiai svarbių renginių, kuriuose dalyvauja labai įvairūs miesto gyventojų sluoksniai. Savo pranešime, remdamasis išlikusiais to meto užrašais, G. Kuprevičius atskleis nežinomas, dažnai neįtikėtinas skyriaus kūrimosi detales, santykį su miesto valdžia. Nedaug narių teturintis skyrius kūrybinį ir pilietinį judrumą išsaugojo iki dabar.

11.20–11.40 Zita Bružaitė „Kompozitoriaus Algimanto Kubiliūno muzikinis portretas“. Šiuolaikinės muzikos komponavimo technikos ir lietuvių liaudies muzikos ataudai – reikšmingas kompozitoriaus Algimanto Kubiliūno kūrybos požymis. Muzikinės kūrybos portretas apima daugiau kaip penkis dešimtmečius, kompozicinio kelio raidoje išskiriamos nežymiai kintančios muzikinės kalbos ir muzikos kūrinio dramaturgijos atramos, todėl varijavimo principas būdingas ne tik pačiai kompozicijai, bet ir tarp kompozicijų. Aleatorikos ir sulieto sonorinio skambesio kūriniuose naudojami glausti tematiniai blokai, talpinantys intonacinės, ritminės, harmoninės ir faktūros transformacijų arsenalą. Vyraujantys kūrinių pavadinimai trumpi ir neutralūs, žymintys kompozitoriaus grynosios muzikos ir struktūrinės idėjos preferencijas. Algimanto Kubiliūno muzikinį portretą kuria ekspresyvus skambesys ir neoklasicistinės dramaturgijos principai, sutelkti pagrindinėje Algimanto Kubiliūno kompozicinėje bazėje – kamerinėje muzikoje.

11.40–12.00 Alina Ramanauskienė „Vizionieriškas Čiurlionis“. Tarp gausybės G. Kuprevičiaus kūrinių yra ir veikalas scenai „Čiurlionis“ – pirmasis pastatymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (2013-05-24). Autoriaus garbei reikia pasakyti, kad darbo, kuris buvo sunkus ir ilgas, pėdsakų nė iš tolo nejusti. Kuo pirmiausia sužavi, įaudrina vaizduotę baletas „Čiurlionis“? Pastatymo švara. Pagarba. Jautria scenografija. Beje, scenovaizdis, A. Ramanauskienės manymu, yra stipriausioji šio baleto grandis, o jį realizavo talentingų lenkų menininkų komanda. Stipri ir choreografinė bei režisūrinė baleto pusė, kurią įkūnijo pasaulinio lygio choreografas R. Bondara. Demokratiška ir pagavi baleto muzika kėlė sudėtingus uždavinius spektaklio dirigentui R. Šervenikui. Na, o apie G. Kuprevičiaus muziką bus dar plačiau kalbama konferencijoje.

12.00–13.00 Pertrauka

13.00–13.20 Beata Baublinskienė „Kauno kompozitoriai – Eduardo Balsio mokiniai“. Kaune greičiausiai yra ir buvo daugiau kompozitorių, nei nuo 1971 m. vienijo čia įkurtas Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius. Vis dėlto, jei apie laikinosios sostinės muzikos kūrėjus mąstysime kompozicinės mokyklos tęstinumo kategorijomis, pirmiausia dėmesys nukryps būtent į šios organizacijos telkiamus kūrėjus. Keturi iš jų – Giedrius Kuprevičius, Dalia Kairaitytė, Vidmantas Bartulis ir Algirdas Brilius – buvo vieno svarbiausių XX a. Lietuvos kompozitorių ir kompozicijos profesorių Eduardo Balsio mokiniai.

Eduardas Balsys turėjo savo požiūrį į kūrybą: kokia muzika turėtų būti rašoma, koks turėtų būti kūrinio ir atlikėjo, kūrinio ir klausytojo santykis. Ar Balsio muzikinė filosofija buvo perduota jo mokiniams? Ar galime brėžti paraleles tarp profesoriaus ir jo mokinių kūrybos?

Kokį galime piešti minėtų Kauno kompozitorių genealoginį medį, jei įtraukiame ir paties Balsio mokytojus? Ar, turint minty, kad E. Balsio profesorius Antanas Račiūnas buvo Kauno konservatorijoje dėsčiusio Juozo Gruodžio mokinys, Kauno kompozitorių kūryboje esama ir tam tikro genius loci?

13.20–13.40 Rūta Gaidamavičiūtė „Vidmanto Bartulio kūrybinis portretas“. Bartulio muzikos portrete ryškiausiai išreikšti poetiškumo, romantikos bruožai ir… modernizmo „raukšlės“. Tie kontrastai gal labiau būtų kritę į akis, jei pati asmenybės raiška būtų buvusi aštresnė. Kūrinius norisi skirstyti ne pagal chronologines ribas, o tam tikromis kryptimis. Jos iš dalies sutaptų su žanrais, bet tokią klasifikaciją sujauktų skirstymas pagal tradiciškumo ar proveržio santykį. Bartulis turėjo daug laisvos mačiūniškos dvasios ir tos laisvės suteikdavo ne tik įvairiems pokyčiams palankiems kameriniams kūriniams, bet ir su daug didesne rizika susijusiems stambiems darbams.

13.40–14.00 Dainora Merčaitytė „Zitos Bružaitės kūrybinis portretas“. Šios kompozitorės muzika sunkiai sutilptų į egzistuojančias sistemas ar stilistinius rėmus. Z. Bružaitė yra sakiusi, kad jos kūryboje „nėra apibendrintos, vieningos sistemos, nepaisoma nuomonių ar griežtų taisyklių“. Anot pačios autorės, jos kūryba itin daugiaplanė, ji gali būti skirstoma į muziką „iš galvos“, „iš širdies“ ir „iš rankos“. Z. Bružaitės kūrybos apžvalgoje D. Merčaitytė ieškos jos kūrybos sėkmės paslapčių bei užšifruotų prasminių kodų.

14.00–14.20 Aušra Strazdaitė-Ziberkienė „Festivalis „Iš arti“: ištakos ir raida (1997–2020)“. 1997 metais prasidėjęs kaip kuklus, kauniečių kompozitorių muziką siekiantis propaguoti festivalis, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ kasmet pristato plačią muzikos amplitudę, nuo XX a. ir šiandien kuriamų kūrinių kamerinės muzikos kolektyvams ir orkestrui.

Daugybę metų festivalio metu vyksta koncertiniai, edukaciniai, dailės projektai, susitikimai su autoriais ir koncertai įvairiose erdvėse. Festivalio organizatoriai teigia siekiantys artumo su klausytoju, kūrėju ir atlikėju. Nėra tikslo pateikti muzikos, skirtos siaurai specialistų grupei, o siekiama plėsti šiuolaikinės muzikos klausytojų skonį, ieškoma naujų ryšių su įvairiomis auditorijomis. Festivalio idėja yra sugretinti Lietuvos ir pasaulio muzikos procesus, kryptis ir aktualijas. Kaip per gyvavimo metus keitėsi festivalio rengėjų koncepcijos? Kokią vietą jis užima Kauno kultūriniame gyvenime? Ar tebėra skirtas propaguoti kauniečių kompozitorių muziką?

14.20 Diskusija

Konferencija organizuojama kartu su partneriu – Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriumi.