Miko ir Kipro Petrauskų namų ekspozicija
Muziejuje šiuo metu veikia trys ekspozicijos – Elenos ir Kipro Petrauskų memorialinis butas, „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ bei ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“.
Kipro Petrausko memorialinis butas
„Kipro Petrausko memorialinis butas” – M. ir K. Petrauskų namų ekspozicija, atnaujinta 2018 m. Nuo namo pastatymo šios erdvės išplanavimas nepakitęs, išskyrus panaikintą vonios kambarį. Butą sudaro 7 kambariai (3 memorialiniai, 4 skirti ekspozicijoms) sujungti ilgu koridoriumi ir virtuvė, kurioje išlikusi autentiška, žalvariniais apkaustais dekoruota, krosnis. Kiekvienas kambarys pasakoja savo istoriją.
Unikalus interjeras
Memorialiniai kambariai (K. Petrausko darbo kabinetas, svetainė, E. Petrauskienės kambarys) apstatyti autentiškais tarpukario baldais, sienas puošia žymiausių Lietuvos dailininkų tapybos darbai. Kambariuose kabo įspūdingi art deco stiliaus šviestuvai, gausu skulptūrų ir suvenyrų, dovanotų Petrauskams įvairiomis progomis. Petrauskų šeimos vaišingumą ir ten vykusius tuometinio Lietuvos elito susibūrimus liudija svetainėje stovintis K. Petrausko Grotrian Steinweg firmos pianinas ir ovalo formos stalas su kėdėmis. Darbo kabinetą puošia knygų spinta, orientalistinio stiliaus kortų stalelis, skulptūra „Gloria“, dovanota solistui automobilių lenktynių aplink Lietuvą (1930 m.) proga.
Namo istorija
Viename iš ekspozicinių kambarių pristatoma namo statybos istorija, jo gyventojai bei aplinkybės, lėmusios muziejaus atsiradimą. Eksponuojamas įspūdingas Petrauskų giminės genealoginis medis, kurio šakos driekiasi iki šių dienų. Šioje erdvėje taip pat galima pasiklausyti solisto K. Petrausko įdainuotų operų ariją ir dainų.
Kipras Petrauskas
Iškilaus solisto, pedagogo Kipro Petrausko ekspozicija supažindina lankytoją su jo kūrybine veikla Sankt Peterburgo Marijos teatre, lietuvių išeivių rateliuose, ir Kaune, kuriant Valstybės teatrą. Čia eksponuojamos spektaklių fotografijos ir programos, gerbėjų laiškai, akį traukia milžiniškas K. Petrausko gastrolių lagaminas, įspūdinga sidabro vaza, su išgraviruotais teatralų autografais, sceninis Liutauro kostiumas iš J. Karnavičiaus operos „Gražina“. Už slaptų durelių slepiasi K. Petrausko itin vyriško laisvalaikio pomėgius liudijantys eksponatai.
Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė
Aktorės, poetės, dramaturgės, vertėjos Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės kambaryje lankytojai gali susipažinti su šia nepaprastai talentinga moterimi, jos kūrybine veikla, darbu Valstybės teatre, režisūriniais pasiekimais. Interaktyvus telefonas leis pasiklausyti jos eilėraščių, kuriuos įgarsino operos solistė Marija Arutiunova.
Mikas Petrauskas
Atskiras kambarys bute yra skirtas Mikui Petrauskui – kompozitoriui, pedagogui, dirigentui, chorų organizatoriui, lektoriui, publicistui, aktyviam lietuvybės skleidėjui, dainininkui, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autoriui. Ekspozicijoje – gausi nuotraukų kolekcija, muzikos kūrinių rankraščiai ir spausdinti leidiniai, dokumentai, laiškų ir užrašų sąsiuvinių fragmentai, įvairių renginių programos ir archyviniai šaltiniai.
Atsisiuntę programėlę „Petrauskas the RemARkable“, sužinosite daugiau šiame bute besislepiančių istorijų – apie Kipro ir Elenos susipažinimą, Miko Petrausko skraidymą aeroplanu, K. Petrausko muilą, smuikininko, džiazo pradininko Lietuvoje, Danieliaus Pomeranco dukters Danutės išgelbėjimą. Taip pat išgirsite apie teatro ir muzikos mokyklos kasdienybę ir daug kitų įdomių pasakojimų!
Lankantis E. ir K. Petrauskų bute bei ekspozicijoje „Estrada. Svajonės kaina“, rekomenduojama atsisiųsti ir naudotis „KMM“ programėle. Keliaudami po buto erdves ant durų staktų rasite dviejų tipų žymas – audiogido (dešinėje pusėje) ir garsinio vaizdavimo, skirto regos negalią turintiems žmonėms (kairėje pusėje). Estradinei muzikai skirtoje ekspozicijoje rasite žymas, kuriose pristatomos ne tik papildomos istorijos, bet ir radijo bei televizijos įrašai.
Lankantis E. ir K. Petrauskų bute, lankytojai gali ne tik išgirsti solisto K. Petrausko dainavimą, bet ir pasitelkti lytėjimo pojūtį – vienoje iš ekspozicinių erdvių eksponuojami E. ir K. Petrauskų bei M. Petrausko reljefiniai portretai, kuriuos sukūrė Rimantas Okulič-Kazarinas.
Įžengus į ekspoziciją „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“, lankytojus pasitinka stilizuota Miesto sodo erdvė su atsisėsti kviečiančiu suoleliu, Valstybės teatro fasadas ir šviesą skleidžiantys Valstybinės muzikos mokyklos langai. Čia sklando Laisvės alėjai būdingas liepų kvapas, kurį specialiai M. ir K. Petrauskų namams sukūrė Laimė Kiškūnė.
Valstybės teatras. Tautą burianti muzika
2018 m. vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, legendiniuose brolių Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta nauja ekspozicija „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“, kurioje pristatoma 1920–1948 m. Valstybės teatro, Valstybinės muzikos mokyklos ir tuo pačiu visos Lietuvos kultūros istorija: jaunos valstybės augimas, laikinosios sostinės fenomenas, karas, okupacija, tremtis, sužaloti likimai.
Unikalios istorijos
Kiekvieno to meto muziko istoriją unikali – vieni jaunystę praleido užsienyje, neturėdami galimybės dirbti tėvynėje, kiti buvo priversti pasirinkti emigraciją, negalėdami visų jėgų atiduoti Lietuvai, treti už nuoširdų darbą sumokėjo gyvybe arba tremtimi. Prisimenami ir užsienio artistai, dėl įvairių politinių aplinkybių negalėję kurti savo šalyse, o Kauną bei Valstybės teatrą pasirinkę laikinais arba nuolatiniais namais.
Valstybės teatras
Toliau, Valstybės teatro erdvėje, lankytoją pasitiks ir gyvas istorijas pasakos Lietuvos teatro istorijai svarbūs kūrėjai Kipras Petrauskas, Adelė Galaunienė, Antanas Sodeika, Petras Oleka ir Olga Malėjinaitė. Šioje erdvėje susipažinsite su teatro pastato istorija, istorine G. Verdi „Traviata“, repertuaru, trupės formavimosi iššūkiais, nacionalinėmis operomis ir baletais, įspūdingomis scenografijomis, bilietų kainomis, teatro personalu. Taip pat išvysite dirigentų batutas ir asmeninius daiktus, solisčių papuošalus, Petro Korsako grimo reikmenis, baleto primos puantus, Leono Kagano ir Romualdo Džiugo šaržus. Stilizuotoje scenoje, padedamas nematomo suflerio, kostiumų, perukų ir skrybėlių lankytojas galės įsijausti į artisto amplua.
Ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“
Ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“, atidaryta 2026 m. sausio 29 d. Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose, kviečia trumpam persikelti į kitą laikmetį ir leistis į išskirtinę kelionę po sovietmečio muzikos pasaulį.
Čia atsiskleidžia estrados artisto kelias – nuo pirmųjų, dar nedrąsių žingsnių saviveiklos scenoje, per nerimą apžiūrose, komisijų vertinimus ir cenzūros filtrus iki svaiginančių plojimų didžiojoje scenoje. Tai pasakojimas apie estrados spindesį ir tamsius jos užkulisius – apie žmogaus svajonę tapti žvaigžde ir kainą, kurią už ją teko sumokėti.
Estrados sluoksniai
Spalvinga estrados scena čia kontrastuoja su pilka sovietine kasdienybe, atskleisdama skirtumą tarp scenos šviesos ir užkulisių realybės. Ekspozicija vystosi ratu – iš dešinės į kairę, tarsi simbolinis žiedas, jungiantis praeitį ir dabartį.
Ekspozicijoje pristatomos septynios potemės, nuosekliai atskleidžiančios skirtingus estrados pasaulio sluoksnius. Viena jų supažindina su pačia estrada – daugiasluoksne muzikine kultūra, kurioje susipina pramoga ir ideologija. Greta pristatoma kūryba cenzūros sąlygomis, atskleidžiant, kaip buvo kontroliuojami tekstai, muzika ir patys atlikėjai. Toliau žvilgsnis krypsta į saviveiklos pasaulį – pirmuosius žingsnius scenoje ir griežtą atrankos sistemą.
Ekspozicija tęsiasi pasakojimu apie gastroles – estrados eksportą, kuriame menas tapo politinės reprezentacijos priemone. Iš čia pereinama į įrašų studiją, kur gimdavo cenzūruotas, bet visuomenėje ilgai skambėjęs garsas, o greta pristatomas ir žiniasklaidos vaidmuo – radijo, televizijos bei spaudos, sprendusios, kas gali būti girdimas ir matomas.
Pasakojimą užbaigia žvilgsnis į lūžio momentą – estrados virsmą, jos santykį su roko judėjimu ir šiandienos kultūra, kurioje atgimsta senosios estrados melodijos ir ritmai.
Patirti estradą
Ekspozicijoje lankytojai kviečiami patirti šį pasaulį iš arti. Autentiškos fotografijos, dokumentai, sceniniai kostiumai, afišos, plokštelės ir instrumentai atveria estrados užkulisius, o radijo ir televizijos įrašai leidžia ne tik pamatyti, bet ir išgirsti laikmečio skambesį. Čia galima ne tik stebėti, bet ir prisiliesti prie papuošalų, aksesuarų bei daiktų, išsaugojusių sovietmečio kasdienybės pėdsakus, ir net užuosti kvepalus, kuriais kvėpinosi žinomi estrados artistai.
