Palapinė, kelionė ir muzika

2019 m. muziejus įgyvendino projektą „Palapinė, kelionė ir muzika“ (vadovė muziejininkė Deimantė Kondrotaitė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 2 500 Eur. Bendra projekto vertė – 3 281,94 Eur.

 

Muziejus, vadovaudamasis įtraukiojo ugdymo, socialinės įtraukties ir gyvenimo bendruomenėje politika, siekia kurti erdvę ir edukacines programas skatinančias pažinti, įsitraukti, dalintis, burtis, kalbėtis. Atsižvelgdama į pastarųjų keleto metų muziejaus lankytojų srautų analizę bei mokytojų pageidavimus, M. ir K. Petrauskų skyriaus komanda sukūrė edukacinį žaidimą, skirtą 1–5 klasių mokiniams, kuriame inovatyviai ir patraukliai pristato svarbiausias lietuvių muzikos asmenybes, įvykius ir datas.

 

Įgyvendinant projektą pagamintos trys margaspalvės, lengvai surenkamos ir transportuojamos palapinės (vigvamai), su pereinamaisiais tuneliais tarp jų. Palapinės apipavidalintos iš išorės ir vidaus: čia gausu vaikiškų grafinių elementų (paukščiukų, kačiukų, žmogeliukų), pagyvinančių rimtą istorinę medžiagą. Didžiulis tentas su spalvotais, skirtingas užduotis žyminčiais langeliais, atstojo tradicinę stalo žaidimų lentą, o dideli spalvoti žmogeliukai – figūrėles. Specialiai šiam edukaciniam užsiėmimui pagamintas didelio formato, lengvas žaidimo kauliukas, sumaketuotos dėlionės su skaitmeniniais eksponatų vaizdais, parengtos klausimų (70 vnt.) ir „paveikslėlių ieškojimo“ (30 vnt.) kortelės. Pagal žmogeliukų spalvas sumaketuoti ženkliukai – komandos skiriamieji ženklai, kurie žaidimo pabaigoje kaip suvenyrai – atminimo dovanėlės buvo išdalinti dienos centrų ir globos namų vaikams.

 

Parengto edukacinio žaidimo pristatymas vyko dviem etapais. Vasarą, bendradarbiaujant su VšĮ „Veiklių mamų klubas“ Kauno filialu, teatro asociacija „Teatronas“, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodu, Kauno Vinco Kudirkos viešąja biblioteka, Kauno rajono Garliavos sporto ir kultūros centru žaidimas buvo pristatytas Kauno miesto ir rajono renginiuose: šeimų piknikuose, šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija-19“ vaikų dienos renginių programoje, o taip pat – asociacijos „Jaunimo laisvalaikis“ surengtame jaunimo festivalyje „YRA“ Marijampolėje bei trečiajame populiariosios kultūros renginyje „Comic Con Baltics“ Vilniuje. Norinčiųjų išmėginti žaidimą vaikų eilės driekdavosi iki pat renginių pabaigos, o kai kurie žaidimą žaisdavo net po keletą kartų. Įsitikinome, jog šis žaidimas puikiai tinka visai šeimai, aktyviai ir turiningai leidžiančiai laisvalaikį ir mieste, ir už jo ribų.

 

Patrauklus atviroje erdvėje šiltuoju metu laiku, jis puikiai panaudojamas ir šaltuoju metu laiku ugdymo įstaigų patalpose. Nuo rugsėjo mėnesio, vykdant antrąjį projekto etapą, žaidimas išbandytas keletoje ugdymo įstaigų (Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos Radvilėnų padalinyje, Jonavos pradinėje mokykloje, Kaišiadorių meno mokyklos Rumšiškių skyriaus fortepijono klasėje, Vilkijos gimnazijoje), džiugino Kauno apskrities vaikų dienos centrų, pagalbos šeimai ir (ar) šeimos namų mažuosius ugdytinius Elektrėnuose, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių ir Prienų rajonuose. Sulaukus didžiulio susidomėjimo, vykta ir už Kauno apskrities ribų: į Alytaus rajone VšĮ „Parama šeimai Dzūkijoje“ įkurtus vaikų dienos centrus „Esame vieni dėl kitų“ pirmajame Alytuje ir Kumečiuose, o taip pat Butrimonių gimnazijos Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkciame skyriuje.

 

Edukacinis žaidimas buvo itin palankiai įvertintas pedagogų kaip informatyvus, vaikams pritaikytas užsiėmimas, ugdantis pilietiškumą, mažinantis socialinę ir geografinę atskirtį. Jis sudaro galimybes vaikams veikti savarankiškai, patiems rinktis priemones, veiklą, žaidimo draugus, ieškoti informacijos ir tyrinėti aplinką pasitelkiant pagrindinius pojūčius – klausą, regą, uoslę, lytėjimą. Taip sudaromos sąlygos ugdytis kiekvieno vaiko kritiniam mąstymui, patirti muzikavimo, sėkmės ir atradimo džiaugsmą. Vaikai skatinami reikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, dalytis savo įžvalgomis su bendraamžiais ir edukatoriais. Taip ugdomas ir emocinis intelektas: vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti kitų išgyvenimus, kontroliuoti savo jausmus ir spręsti žaidimo metu iškilusias problemas (pvz., kurio eilė ridenti kauliuką, imti kortelę).

 

Tikime, kad be įvairių įgūdžių lavinimo edukacinis užsiėmimas „Palapinė, kelionė ir muzika“ padidino domėjimąsi savo miesto bei šalies kultūra. Žaidimo pabaigoje vaikai aiškiai suvokė ir gebėjo atsakyti į esminius klausimus: kas yra dirigentas, ką veikia kompozitorius, kas sukūrė Tautišką giesmę, kada įvyko pirmoji Dainų šventė ir kt. Taip pat dalyviai identifikavo svarbiausias profesionaliosios lietuvių muzikos asmenybes – J. Naujalį, J. Gruodį, S. Šimkų, M. K. Čiurlionį, M. Dvarionaitę, K. Petrauską, A. Galaunienę, A. Kučingį, G. ir V. Kuprevičius ir kitus, gebėjo papasakoti, kokia buvo jų profesija ir kuo jie nusipelnė Lietuvai. Žaidimo metu vaikai ne tik išmoko atskirti įvairias muzikos instrumentų grupes – pučiamuosius, styginius, klavišinius ir mušamuosius, įsiminė jų pavadinimus, bet ir turėjo galimybę praktiškai išbandyti klarnetą, fleitą, trimitą ir smuiką. Pastebėjome, jog žaidimo dalyviams lengviausiai sekėsi išgauti garsą grojant smuiku, o sunkiausiai – fleita.

 

Pagaminta itin patraukli ir informatyvi edukacinė priemonė – žaidimas „Palapinė, kelionė ir muzika“ nukeliavo 1794 km, o jį išmėgino 3580 asmenų, iš kurių: 37 vaikai su negalia, 649 vaikų dienos centrų, pagalbos šeimai ir (ar) šeimos namų ugdytiniai.

 

Keliaujant iš taško į tašką didelių nesklandumų nepatirta. Apibendrinant projekto rezultatus pastebėtina, jog nepaisant dienos centro darbuotojų pastangų, į juos kasdien susirenkančių vaikų skaičius nuolat kinta; pavyzdžiui, vieną dieną gali ateiti penki, o kitą – dvidešimt penki vaikai. Ne visi dienos centrai ar globos namai turi atitinkamo dydžio patalpas, reikalingas šiam edukaciniam žaidimui, todėl lankytinas įstaigas teko rinktis pagal patalpų kvadratūrą. Taip pat pasitvirtino faktas, kad vaikai, gyvenantys atokesnėse Kauno apskrities vietovėse, ypač dienos centrų lankytojai, dėl ribotų finansinių išteklių, nemenko atstumo ir transporto trūkumo neturi galimybių atvykti į muziejų ar užsisakyti išvažiuojamųjų edukacinių programų. Taigi, tinkamas panašaus pobūdžio projektų finansavimas būtų privalumas.

 

į viršų

Bendraukime