APIE MIKO IR KIPRO PETRAUSKŲ NAMĄ
Žaliakalnio rajono pradžios istorija datuojama dar XVII a. Rajonas sparčiai vystėsi po Pirmojo pasaulinio karo iki pat 1940 m. Žaliakalnis tuomet laikytas miesto pakraščiu, todėl buvo ramus, aukštuomenės pamėgtas gyvenamasis kvartalas. Nenuostabu, kad broliams Mikui ir Kiprui Petrauskams 1924 m. būtent šioje Kauno vietoje savivaldybė dovanojo žemės sklypą ir buvo pradėta namo statyba.
Miko ir Kipro Petrauskų namo statybos. 1924 m. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai
1925 m. Vydūno ir Janonio gatvių kampe jau stovėjo baigtas Miko ir Kipro Petrauskų mūrinis dviejų aukštų namas su mansarda ir rūsiu. Statyba kainavo 22 000 dolerių, kas šiais laikais būtų apie 330 000 dolerių. 1933 m. Janonio gatvė operos solisto garbei buvo pervadinta Kipro Petrausko vardu.
Name buvo įrengti šeši butai. Namo centrinio apšildymo krosnis buvo kūrenama anglimis. Kipras Petrauskas įsikūrė antrame aukšte, Miko Petrausko šeima gyveno pirmame aukšte iš kiemo pusės, Miko sūnus Adakris Petrauskas jau vėliau su šeima gyveno mansardoje. Kitus butus nuomojo V. Kateivos, S. Sasnausko šeimos. Vienu metu gyveno ir rašytojas P. Mašiotas su šeima. Vladas Kateiva nuomojo butą pirmame aukšte iš gatvės pusės ir jame buvo įkūręs pirmąją Lietuvoje neakivaizdinio mokymosi įstaigą „Kalbaneum“ (vėliau pervadintą „Savišvieta“), čia veikė spaustuvė, kurioje buvo spausdinama literatūra neakivaizdinėms studijoms.
Namo kiemas buvo erdvus, aptvertas medine tvora. Jame stovėjo sandėlis su garažu, medžioklinių šunų aptvaras. Iš Vydūno gatvės pusės buvo įvažiavimas į kiemą, augo vaismedžiai, gėlės.
1 – Kipras Petrauskas (kairėje) prie savo namo. Apie 1933 m. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas
2 – Ąžuolynas žvelgiant nuo Kauno radijo stoties stiebo. 1919–1939 m. Kaunas. Fotografijos autorius: Stanislovas Lukošius
3 – Pirmosios Lietuvoje neakivaizdinio mokymosi įstaigos „Kalbaneum“ reklama žurnale „Naujoji Romuva“. 1938–1940 m. Kaunas
4 – Vaikai ragauja slyvas Petrauskų namo kieme. Apie 1934–1935 m. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas
5 – Kipro Petrausko medžioklinių šunų aptvaras namo kieme. Apie 1936–1937 m. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas
Kauno miesto muziejaus fondai
Laikui bėgant keitėsi namo vidinis išplanavimas, nuomininkai. Antrojo pasaulinio karo metu kai kuriuose butuose gyveno vokiečiai, pokario metais antrame aukšte veikė poliklinika.
1948 m. operos teatrą perkėlus į Vilnių, ten apsigyveno ir Kipras Petrauskas su šeima. Butas šiame name visam laikui liko operos solisto nuosavybe. Praėjus metams po jo mirties, 1969 m. buvo priimtas Ministrų tarybos nutarimas name įkurti Kipro Petrausko memorialinį muziejų. Buvo iškeldinti gyventojai, pagal galimybes atkurtas aplinkos vaizdas, pastatas pritaikytas muziejaus reikmėms. Pirmoji ekspozicija duris atvėrė 1977 m. sausio 31 d.
Šiandien Miko ir Kipro Petrauskų namuose lankytojus pasitinka tarpukarinis Petrauskų buto interjeras, Valstybės teatro ekspozicija, įvairių muzikinių instrumentų klasė. Nederėtų pamiršti ir čia pat vykstančių renginių įvairovės bei jaunimui skirtos X erdvės.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkas Karolis Venclauskas
