Nuo 2023 m. sausio mėn. Kauno miesto muziejus vykdo projektą „Kauno miesto muziejaus odinių dirbinių, surastų archeologinių tyrimų metu Vilniaus g. (Kaunas), restauravimas“ (vadovas Povilas Gadliauskas), kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 2000 Eur.

Projekto tikslas – Kauno miesto muziejaus Archeologijos rinkinyje saugomų eksponatų, odinių bei medinių radinių, susijungiančių detalių suradimas bei odinių ir medinių dirbinių restauravimas juos paruošiant eksponavimui bei tolimesniems moksliniams tyrimams.

Nuo 2023 m. sausio mėn. Kauno miesto muziejus vykdo projektą „Tarptautinis Baltijos šalių styginių skambinamųjų instrumentų tyrinėtojų simpoziumas“ (vadovė dr. Laura Lukenskienė), kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 16 000 Eur.

Projekto tikslas – išsaugoti ir aktualizuoti senuosius styginius skambinamuosius instrumentus, suburiant Baltijos šalių institucijas ir kt. mokslo įstaigas bei pavienius šios srities profesionalus.

2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Interaktyvi šokių ir kapelos erdvė“ (vadovė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 30 000 Eur. Bendra projekto vertė 41 258,47 Eur.

Įgyvendinus projektą pasiektas pagrindinis tikslas – įrengta vaikams, jaunimui ir šeimoms patraukli interaktyvi erdvė, kurioje inovatyviomis priemonėmis populiarinamas lietuvių folkloras – tradiciniai šokiai ir muzika.

2020–2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Knyga apie Kauno istoriją“ (vadovė dr. Inga Puidokienė). Šis projektas – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Projektas finansuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė – 40 888,54 Eur.

Projekto tikslas buvo parengti ir išleisti mokslo populiarinimo knygą, skirtą Kauno miesto istorijai nuo seniausių laikų iki šių dienų.

2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Keliaujantys šeimadieniai“ (vadovė – Vėjūnė Sudarytė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 3000 Eur, bendras projekto biudžetas – 4794,20 Eur.

Projekto „Keliaujantys šeimadieniai“ tikslas – stiprinti šeimų su 4–12 metų vaikais, turinčių mažiau galimybių dalyvauti kultūrinėje veikloje bei gyvenančių atokesnėse Kauno apskr. vietovėse, kultūros vartojimo įpročius.

2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“ (vadovė dr. Inga Puidokienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 4200 Eur. Bendras projekto biudžetas – 6989,10 Eur

Projekto tikslas buvo išleisti antrąjį leidinį, kuriame pristatoma tolimesnė Stanislovo Lukošiaus fotoarchyvo dalis – fiksuojanti Kauno tarpukario architektūros objektus, šalia pateikiant vertingą apžvalginę ir kontekstinę informaciją apie laikotarpį, urbanistinės ir architektūros tendencijas, pristatant pastatų paskirtis, savininkus ir jų likimus.

2021–2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Paroda „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ (vadovė Sigita Žemaitytė-Strazdė). Šis projektas – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Projektas finansuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Bendra projekto vertė – 14 280,32 Eur.

Projekto tikslas buvo sukurti parodos „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ Kauno dalies renginių ir edukacinę programą bei pritaikyti Laikinosios M. K. Čiurlionio galerijos erdves parodinei veiklai.

2021 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Animuota etnomuzikinė pasaka mažiesiems“ (vadovė – dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 6200 Eur, bendras projekto biudžetas – 7047,52 Eur.

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti muzikinį liaudies folkloro pažinimą tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų bei vaikų, turinčių klausos sutrikimų, populiarinant ir pristatant jiems skirtą animuotą etnomuzikinę pasaką (animacinį filmuką).

2021 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Trumpa akimirka – ilga istorija: M. Zaleskio paveikslo „Kauno vaizdas“ reikšmė Kauno miesto ikonografijai“ (vadovė – Sigita Žemaitytė-Strazdė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 4 900 Eur, bendras projekto biudžetas – 5 629,10 Eur.

Pagrindinis projekto tikslas – išanalizuoti Martyno Zaleskio paveikslo „Kauno vaizdas“ („Widok Kowna“) menines savybes, meninę-istorinę reikšmę ir aktualizuoti jo vietą Kauno ikonografijos kontekste, menotyrine medžiaga papildant rengiamos parodos ir su ja susijusio leidinio koncepciją bei turinį.

2020 m. Kauno miesto muziejus kartu su partneriais vykdė projektą „Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų pasiūlos didinimas“ (vadovas – Algirdas Šapoka), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 35 000 Eur, bendras projekto biudžetas – 47 584,63 Eur.

Projekto tikslas – didinti Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų prieinamumą, įtraukiant vietos kūrėjus, kultūros operatorius ir verslo subjektus bei taikant inovatyvius kūrybinius ir informacinių technologijų naudojimu pagrįstus sprendimus.

2020 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą – rengė festivalį „Kanklės mano rankose“ (vadovė dr. Laura Lukenskienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 5 000 Eur, bendras festivalio biudžetas – 5 770 Eur.

Projekto tikslas – stiprinti tautinę savimonę per tradicinę muziką, plėtoti lietuvių muzikinę kultūrą; atskleisti ir populiarinti senąsias kankliavimo tradicijas, jų raidą XX–XXI a., įprasminti jas modernioje visuomenėje, pristatyti ir populiarinti šiuolaikinius tradicinio folkloro gyvavimo būdus.

2019 m. muziejus įvykdė projektą „Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus ekspozicijų išplėtimas papildytosios realybės technologija“ (vadovas dr. Arūnas Puškorius), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 11 000 Eur.

Sukurta mobilioji programėlė su papildytosios realybės funkcija užtikrins didesnę muziejaus fondų sklaidą, leis įveiklinti muzikinius, statiškus arba plokščius eksponatus, inovatyviai ir patraukliai perteiks lankytojams Lietuvos muzikos istoriją, atskleis jos vystymosi kontekstą, gerokai išplės muziejaus ekspozicijas, didins jų patrauklumą tiek turinio, tiek formos prasme.

2019 m. muziejus įgyvendino projektą „Palapinė, kelionė ir muzika“ (vadovė muziejininkė Deimantė Kondrotaitė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 2 500 Eur.

Projekto tikslas – inovatyviai ir patraukliai pristatyti muziejaus edukacines veiklas, atskleidžiančias Lietuvos muzikos istorijos procesus ir kultūros paveldą 1–5 klasių moksleiviams, gyvenantiems atokesnėse Kauno apskrities vietovėse.

2018 m. muziejus įgyvendino projektą „Leidinio apie Juozą Indrą parengimas ir leidyba“ (vadovė – muziejininkė Kristina Vaitkūnienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti – knygai su kompaktine plokštele parengti – skirta 4 400 Eur.

Parengta knyga-albumas su kompaktine plokštele „Juozas Indra“ siekta deramai paminėti muziko jubiliejinius 100-uosius gimimo metus, stiprinti tautos kultūrinę atmintį, iškeliant istorinės asmenybės nuopelnus muzikos kūrybos ir atlikimo mene.

2018 m. muziejus įgyvendino projektą „Lietuvių tautinės muzikos ekspozicijos pritaikymas specialiųjų poreikių lankytojams“ (vadovė muziejininkė Daiva Morkūnienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui įgyvendinti skirta 5 000 Eur.

Kauno miesto muziejaus vadovaujasi įtraukties politika ir stengiasi sukurti vienodas sąlygas visiems jo lankytojams nepriklausomai nuo socialinio statuso, etniškumo ir kt. kriterijų. Nors 2016 m. ekspozicija buvo sėkmingai atnaujinta, tačiau dar ne visos lankytojų grupės galėjo ja pilnavertiškai ja naudotis. Ypatingai daug sunkumų kilo priimant specialiųjų poreikių lankytojus: akluosius, silpnaregius, turinčius klausos ir judėjimo negalią, autizmu sergančius vaikus.

Išleista knyga-albumas „Adelė Galaunienė. Archyvai“ atskleidžia kultūros paveldą, saugomą muziejuje, iškelia primirštą istorinę asmenybę bei gaivina tautos kultūrinę atmintį. Leidinyje pristatoma Lietuvos operos solistė, pedagogė, choro dirigentė, kultūros veikėja Adelė Galaunienė (1895–1962). Apie jos gyvenimą ir kūrybinę veiklą pasakoja įvadinis straipsnis ir chronologiškai pateikiama archyvinė medžiaga (nuotraukos, dokumentai ir kt.) iš Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus rinkinių ir eksponatai iš Adelės ir Pauliaus Galaunių namų ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus. Tekstai ir iliustracijų aprašai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.

2014 m. Kauno miesto muziejus, iš privataus asmens, įsigijo itin originalų ir vertingą eksponatą – Paminklinės Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketą. Spėjama, kad maketas galėjo būti pagamintas 1932–1933 m., siekiant surinkti kuo daugiau aukų statomai bažnyčiai arba 1943–1944 m. rengiantis švęsti antrą tautinį eucharistinį kongresą ir minėti tautos prisikėlimo bažnyčios statybų pradžios dešimtmetį. Maketo autorius nustatyti nepavyko.

Vakariniame Kauno senamiesčio pakraštyje – Nemuno ir Neries upių santakoje įsikūrusi Kauno pilis iki šių dienų yra vienas ryškiausių Kauno miestą reprezentuojančių objektų. Tai seniausia mūrinė Lietuvos pilis, kurios liekanos 2002 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o 2007 m. – įtrauktos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Stingant specialių edukacijų mažiesiems miesto gyventojams, Kauno miesto muziejus siekė sukurti jaunosios kartos pomėgius ir lūkesčius atitinkantį bei jų poreikiams ir ugdymui aktualų edukacinį projektą. Juo siekta pateikti edukaciją mažiausiems suvokiama ir priimtina žaidimo forma bei formuoti požiūrį į muziejų kaip į mokslo pažinimui, sklaidai bei populiarinimui draugišką erdvę. Tikima, jog aktyvus įsijungimas į edukacines programas, padeda ugdyti vaikų vystymesi kritiškai svarbius meninės raiškos, socialinius, analitinius bei fizinius gebėjimus.

Kauno miesto muziejaus padalinys – P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (dabar – Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius) – vienintelis muziejus Lietuvoje, reprezentuojantis liaudies muzikinę kultūrą. Muziejaus durys lankytojams buvo atvertos 1985 m. balandžio 26 d., o 2015 metais muziejus minėjo 30-ąsias įkūrimo metines. Muziejaus ekspozicijas, jame vykstančius edukacinius užsiėmimus, renginius lanko įvairaus amžiaus mokinių grupės iš visos Lietuvos, jis mėgstamas tiek lietuvių, tiek ir užsienio lankytojų.

Šiuo projektu buvo suformuotas naujas muziejaus, kaip atviros, prie besikeičiančios visuomenės poreikių, prisitaikančios kultūros institucijos įvaizdis. Informatyvi ir atraktyvi istorinė paroda „Muziejus veža, troleibusas kultūrina” buvo įrengta ne tradicinėje muziejaus erdvėje, bet viename iš I–uoju troleibusų maršrutu (Islandijos pl. – Vaidoto g.) važinėjančiame troleibuse. Tokiu būdu parodą galėjo aplankyti kiekvienas važiuojantis šio maršruto troleibusu. Paroda surengta pasitelkiant Kauno miesto muziejuje saugomą gausų Stanislovo Lukošiaus fondą bei įvairius laikotarpius fiksuojančias fotografijas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

Projekto vykdymo laikotarpiu sukurta teminė ekskursija „Kai ponų nėra namie…“, kurioje maloniai leidžia laiką tiek šeimos, tiek ir pavieniai lankytojai bei jų grupės. Jos metu dalyviams pristatomas bei parodomas žymių Lietuvos menininkų Miko ir Kipro Petrauskų namas, pastatytas 1924 m., įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Ekskursija turi vaidybinių elementų: namus aprodo ekonomės rūbais persirengusi edukatorė, kuri papasakoja namo istoriją, apie jame gyvenusius žmones, įdomiai pristato Petrauskų genealoginį medį, pakviečia lankytojus jaukiai prisėsti ir pasiklausyti K. Petrausko įdainuotų archyvinių įrašų, leidžiamų per patefoną bei Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės sukurtų eilėraščių.