M. IR K. PETRAUSKŲ NAMŲ ISTORIJA

Broliai Mikas ir Kipras Petrauskai 1924 m. kreipėsi į Kauno miesto atstatymo komisiją, prašydami leidimo statyti namą. Namas pagal A. Golovinskio projektą buvo statomas miesto pakraštyje, Kauno miesto savivaldybei priklausančioje žemėje.

Namas

1925 m., Vydūno ir Janonio (daug kur rašoma Jononio) gatvių kampe jau stovėjo baigtas M. ir K. Petrauskų mūrinis, dviejų aukštų namas su mansarda ir rūsiu. Name buvo įrengti šeši butai. Namo centrinio apšildymo krosnis rūsyje buvo kūrenama anglimis.

NAMO GYVENTOJAI

Kipras Petrauskas įsikūrė antrame aukšte, Miko Petrausko šeima gyveno pirmame aukšte iš kiemo pusės, Adakris Petrauskas (Miko sūnus) jau vėliau su šeima gyveno mansardoje. Kitus butus nuomojo V. Kateivos, S. Sasnausko šeimos, vienu metu gyveno rašytojas P. Mašiotas su šeima. Vladas Kateiva nuomojo butą pirmame aukšte iš gatvės pusės ir jame buvo įkūręs pirmąją Lietuvoje neakivaizdinio mokymosi įstaigą „Kalbaneum“ (vėliau pervadintą „Savišvieta“), čia veikė spaustuvė, kurioje buvo spausdinama literatūra neakivaizdinėms studijoms.

Memorialinis muziejus

Po K. Petrausko mirties, jau kitais, 1969 metais buvo priimtas Ministrų tarybos nutarimas name įkurti solisto Kipro Petrausko memorialinį muziejų. Pertvarkant namą į memorialinį muziejų, stengtasi pagal galimybes atkurti pastato ir jo aplinkos vaizdą. 1970 m. parengtas techninis – darbo projektas (autorius – architektas A. Gelažius), 1974 m. – ekspozicijos projektas.

Šiandien

Šiandien M. ir K. Petrauskų namuose įkurtos ekspozicijos, kuriuose galima susipažinti su Petrauskų šeimos gyvenimu bei asmeniniais daiktais ir fotografijomis. Taip 2018 m. įrengta speciali ekspozicija skirta Valstybės teatrui bei jo indėliui į nepriklausomos Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

Bendraukime