Ekspedicijos
Ekspedicija pas Rasą Bartkuvienę
2021 07 21
Rasa Bartkuvienė pasakojo apie savo senelį, šviesuolį liaudies dainininką ir muzikantą Juozą Vytautą Ričkų, gyvenusį Upynoje (Šilalės r.). J. V. Ričkus yra pagaminęs 6 smuikus su garsintuvu (pats meistras šiuos instrumentus vadino dūdsmuikiais). Vienas iš jų saugomas muziejuje.
Ekspedicija pas Nijolę Jautakienę
2020 09 14
Ekspedicijos pas Nijolę Jautakienę (Gelvonų g. 13-53, Vilnius), vykusios 2020 m. rugsėjo mėn. 14 d., tikslas – surinkti medžiagą apie pateikėjos tėvą Jeronimą Jankauską, kanklių-klaviklių kūrėją ir populiarintoją.
Ekspedicija pas kanklininką Mykolą Kručą
2020 07 23
Mykolas Kručas (g. 1929 m., Mackonių k., Panevėžio r.; gyv. Upninkų k., Jonavos r.) – liaudies muzikantas, poetas, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys, pasakotojas, humoristas, aktyvus Jonavos kultūrinio gyvenimo dalyvis. M. Kručas su savo broliais Stanislovu, Kazimieru, Pranu ir seserimi Stase muzikavo nuo jaunystės.
Ekspedicija pas Auksę Aurelę Užkurnienę
Auksė Aurelė Užkurnienė išsaugojo žymaus liaudies skulptoriaus, medžio drožėjo Ipolito Užkurnio palikimą, susijusį su muzika. Menininkas vertino liaudies muziką, mokėjo liaudies dainų, grojo lūpine armonikėle. A. Užkurnienė pasidalijo prisiminimais apie kūrėjo santykį su liaudies muzika, perdavė muziejui vertingą Ipolito Užkurnio lūpinių armonikėlių kolekciją bei kankles.
Ekspedicija pas Ireną ir Joną Cimnalomskius, Audrių Daukšą
2019 10 24
Ekspedicijos metu lankytasi Panevėžyje pas Ireną ir Joną Cimnalomskius. Liaudies muzikantai virtuoziškai groja lūpinėmis armonikėlėmis, taip pat įrašyti puikūs armonikos (Jonas) ir lūpinės armonikėlės (Irena), armonikos (Jonas) ir būgnelio (Irena) duetai.
Šios ekspedicijos metu muziejininkės lankėsi ir pas muziejininką Audrių Daukšą Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejuje Ustronėje, Panevėžio r. Audrius Daukša dirba muziejininku, tačiau Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus darbuotojoms jis buvo ypač įdomus ir kaip kanklininkas.
Ekspedicija pas kanklininkę Oną Patronaitienę
2018 12 27
Ekspedicijos metu lankytasi pas kanklininkę, tautodailininkę Oną Patronaitienę. Ji – ilgametė Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ dalyvė, vadovė (1991–2008 m.). Gimusi 1940 m. Skriaudžiuose, Ona Patronaitienė kankliavo nuo septynerių metų. Nuo septyniolikos metų ji aktyviai dalyvavo ansamblio veikloje. O. Patronaitienė baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, visą gyvenimą dirbo šviečiamąjį darbą – mokė kankliavimo, audimo, puokščių komponavimo. Iš mamos paveldėjusi audėjos talentą, O. Patronaitienė visą gyvenimą nesiskiria su šia veikla.
Ekspedicija pas Stanislavą ir Vytautą Abromaičius
2018 11 06
Ekspedicijos metu lankytasi pas Stanislavą ir Vytautą Abromaičius, Babtuose, Kauno r. Savamokslis muzikantas Vytautas, jaunystėje išmoko groti akordeonu. Abu su žmona Stanislava dainuoja vėlyvas liaudies bei autorines dainas, romansus. Jie dažniausiai dainuoja giminių, draugų susibūrimuose, Babtų folkloro ansamblio „Vėrupė“ švenčių metu.
Ekspedicija pas kanklininką Kęstutį Rudį
2017 06 28
Ekspedicijos rezultatai: į vaizdo laikmenas įrašyti Kęstučio Rudžio pasakojimai apie jo tėvų – kanklių meistro Stasio Rudžio ir kanklininkės Onos Rudienės gyvenimą ir muzikinę veiklą, šeimos kankliavimo tradicijas. Nufilmuotas Kęstučio Rudžio kankliavimas. Aplankyti ir nufotografuoti Rudžių namai Krekenavoje, Krekenavos kapinės, kur palaidoti Ona ir Stasys Rudžiai.
Ekspedicija „Suvalkijos kanklininkai“
2016 04 27
Ekspedicijos metu nuvykta pas kanklininką, tautosakininką Jaunių Vylių (Marijampolėje). Užrašyti jo pasakojimai. Gauta informacijos apie ansamblių „Kanklės“ ir „Marijampolės kanklinykai“ istoriją, apie meistrus, gaminusius šiems ansambliams kankles, kanklių gamybą atgimimo laikotarpiu, taip pat apie suvalkiečių tradicinio kankliavimo ypatumus. Sužinota apie Jauniaus Vyliaus ir jo neformalių mokinių šviečiamąją veiklą – neformalius tradicinio kankliavimo mokymus Suvalkijos mokyklose, apie kuriuos taip pat planuojama rinkti muziejinę medžiagą.
Ekspedicija „Kanklininkų keliais“
2015 01 29
Lankytasi pas žymaus žemaičių kanklininko Stanislovo Abromavičiaus dukrą Leonorą Abromavičiūtę (Šilutėje). L. Abromavičiūtė pasakojo apie savo šeimos muzikavimo tradicijas, apie savo tėvą, kurio kankliavimas 1937 m. buvo įrašytas į fonografo volelius. Leonora pasakojo apie skaudžiai jų šeimą palietusią tremtį, kankliavo kūrinius, išmoktus iš savo tėvo, o taip pat – mėgstamas savo jaunystės dainas.
Ekspedicija „Anykščių krašto liaudies muzikantai“
2014 10 20
Ekspedicijos metu lankytasi pas kanklininką Bronių Neniškį (Svėdasai, Anykščių r.). Bronius Neniškis – vienas iš nedaugelio išlikusių kanklininkų, skambinančių dvigubastygėmis kanklėmis, kurios išpopuliarėjo šiame krašte XX a. 3-4 deš. Kanklininkas pasakojo apie kanklių meistrą Juozą Lašą, kanklininkų būrelių kūrimąsi ir jų šviečiamąją veiklą Svėdasų apylinkėse, muzikavimo tradicijas šiame krašte. Bronius Neniškis paskambino dvigubastygėmis kanklėmis, armonika, lūpine armonikėle.
